Pavojingas kraujavimas šioje kūno dalyje buvo sustabdytas pritaikius inovatyvų endovaskulinį minimaliai invazinį metodą. Tai dar sykį patvirtino, kaip svarbu bendradarbiauti ir savo geriausia, pažangiausia patirtimi dalintis dviem greta įsikūrusioms įstaigoms.
Navikas pažeidė arterijos sienelę
Operaciją, padedančią sustabdyti kraujavimą iš magistralinės kaklo kraujagyslės, neseniai atliko Santaros klinikų gydytojai kardiologas-intervencinis kardiologas Andrius Berūkštis ir intervencinis radiologas Marius Kurminas.
Anot M. Kurmino, ligoniai, sergantys pažengusiomis galvos – kaklo srities navikų formomis, kuomet procesas apima magistralines kaklo kraujagysles, dažnai net nesulaukia specifinio gydymo ar radioterapijos dėl kraujagyslių sienelės pažeidimo ir staigaus nukraujavimo. Labai didelė kraujavimo rizika išlieka ir bet kuriuo specifinio gydymo ar radioterapijos kurso metu, taigi visos galimybės išvengti nelaimės yra svarstytinos.
Gydytojo radiologo teigimu, šią riziką suvaldyti pajėgūs Santaros klinikų specialistai, taikantys modernią technologiją – endovaskulinį minimaliai invazinį metodą. Jį taikant, kraujagyslės sienelė padengiama vadinamuoju stent-graftu – vamzdelio formos priemone, dengta specialia kraujo nepraleidžiančia priemone. Tai yra viena iš gelbstinčių procedūrų – vamzdelis sustabdo kraujavimą arba neleidžia jam apskritai įvykti.
Kraujavimui stabdyti – modernios technologijos
Stent-graftas – specialia priemone padengtas vamzdelis, kuris įvedamas į arteriją. Jis taip priglunda prie pažeistos sienelės vietos, kad atkuria jos vientisumą ir pralaidumą. Jei tai naviko užspausta miego arterija, išgelbstimos smegenys, pagerėja paciento būklė, praeina ar sumažėja simptomai, kuriuos sukeldavo deguonies badas smegenyse.
„Klinikose plačiai taikome endovaskulinius kraujavimo iš nosies, plaučių, virškinamojo trakto ar dubens srities stabdymo metodus pacientams, kuriems kitais metodais to padaryti nepavyksta arba tai yra per daug pavojinga dėl sunkios jų būklės.
Endovaskulinei procedūrai pakanka vietinėje nejautroje punktuoti kojos arba rankos arteriją ir angiografo bei specialių kateterių pagalba pasiekti pažeistą sritį, pacientui nereikia daryti bendrosios anestezijos (narkozės) ar didelių pjūvių gilioms struktūroms pasiekti.
Pažeista kraujagyslės sritis, priklausomai nuo lokalizacijos ir daugelio kitų aspektų, pridengiama specialiu stentu arba užkemšama mikrodalelėmis, klijais ir kt. priemonėmis taip sustabdant kraujavimą. Retais atvejais kraujagyslę nuo plyšimo galima apsaugoti netgi jam neprasidėjus, tačiau turi būti įvertinti visi rizikos veiksniai ir kitais tyrimų metodais įrodyta, jog navikinis audinys peraugo kraujagyslę“, – aiškina gydytojas radiologas.
Aptarė galimos pagalbos algoritmą
Siekiant efektyvaus bendradarbiavimo, rugsėjo pabaigoje susitikę dviejų įstaigų medikai aptarė tokios pagalbos algoritmo sukūrimo galimybes.
Tam pradžią davė komandinis dviejų gydymo įstaigų darbas gelbstint gyvybę itin sunkiam kraujuojančiam pacientui.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, abi įstaigos stengiasi panaudoti savo turimus potencialus, dalytis naujausiomis technologijomis, įgyta patirtimi. „Itin naudingas bendradarbiavimas yra radiologijos srityje, nes Santaros klinikų intervencinės radiologijos ir kraujagyslių chirurgai turi didelę endovaskulinio gydymo patirtį, ją taiko įvairių patologijų atvejais, “ – sako prof. F. Jankevičius.
Bendradarbiauti skatina naujovės ir skirtinga patirtis
„Esant dideliems, išplitusiems galvos ir kaklo srities navikams, kurie perauga magistralines kraujagysles, radikalus chirurginis gydymas tampa neįmanomas, – sako prof. F. Jankevičius. – Šie navikai gali sukelti masyvų kraujavimą, kurio stabdymas chirurginiu būdu sukelia reikšmingas neurologines komplikacijas arba kelia pavojų paciento gyvybei.
Tokiais atvejais pasitelkiame intervencinės radiologijos metodus, kuomet endovaskuliniu būdu įvedami stentai ir tokiu būdu atkuriamas kraujagyslės vientisumas.“
Pasak prof. F. Jankevičiaus, tokie kraujavimo stabdymo metodai bendradarbiaujant su Santaros klinikų specialistais leidžia stabilizuoti paciento būklę ir pratęsti specifinį vėžiu sergančio paciento gydymą.
NVI vadovas pabrėžė du naudingus šios patirties dalykus: naujų technologijų taikymą ir glaudų įstaigų bendradarbiavimą.
Prieš metus Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios esmė – tiksliau ir laiku diagnozuoti piktybinius navikus, efektyviau gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, gerinti onkologinių paslaugų prieinamumą. Dviejų sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytas dokumentas yra įrodymas, kad Santaros slėnio kaimynai vienas kitą vertina ne kaip konkurentus, o kaip bendradarbius.
