Gydytojas ortopedas-traumatologas Vytenis Adomaitis pastebėjo, kad kaulų lūžių ir kitų rimtų sužeidimų padaugėja kiekvieną žiemą. Tuo metu dažnai patiriamos čiurnos, kelio ar klubo sąnarių traumos.
Šių traumų metu plyšta raiščiai ar pažeidžiama sąnarinė kremzlė, lūžta šiuos sąnarius sudarantys kaulai. Dažniausiai nukenčia čiurna, antri pagal dažnumą – rankų lūžiai.
Paprastai žmogus paslydęs griūva ir ištiesia rankas, o tai lemia įvairius rankos kaulų lūžius. Dažniausiai lūžta stipinkaulis, kiek rečiau – žastikaulis. Trečioje pagal dažnumą vietoje – muštinės galvos žaizdos.
Be to, gydytojas įspėjo, kad patyrus net ir, atrodytų, menką traumą delsti nevertėtų.
„Dažnai žmonės, patyrę lengvesnes traumas, tokias kaip patempimas ar sumušimas, vengia kreiptis į medikus, gydosi savarankiškai. Laiku nediagnozavus raiščių plyšimo, kaulų panirimo ateityje galima susidurti su daug rimtesnėmis problemomis. Netinkamai gydytas raiščių plyšimas gali tapti lėtiniu sąnario nestabilumu. Nediagnozuotas sąnarį sudarančių kaulų panirimas gali išprovokuoti sąnarinių kremzlių susidėvėjimą – artrozę“, – teigė gydytojas V.Adomaitis.
Ilgametis Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis pridūrė, kad tik tiksli diagnozė leidžia parenkant gydymą išvengti klaidų, kurios nulemtų ilgesnį gijimą.
„Be tikslios diagnozės tam tikrus pažeidimus galima tik įtarti. Visuomet daug geriau tiksliai žinoti, kokio laipsnio trauma patirta.
Pavyzdžiui, galima įtarti, kad pacientas patyrė raumenų patempimą, bet vėliau paaiškėja, jog tai buvo antro laipsnio raumenų plyšimas.
Neteisingai diagnozavus traumą atsiranda rizika dar labiau pakenkti žmogaus sveikatai“, – įspėjo kineziterapeutas.
Jam pritarė ir „Affidea“ gydytojas radiologas dr. Andrius Brazaitis. Anot jo, tikslus sužeidimo įvertinimas būtinas siekiant visiškai išgydyti pacientą. Rentgenologinis tyrimas šiais laikais išlieka populiariausia, tačiau nebūtinai efektyviausia diagnozavimo priemonė.
„Jei rentgenogramose nematyti lūžio, dar nereiškia, kad jo nėra. Kartais magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo metu aptinkame tokias patologijas kaip žastikaulio didžiojo gumburėlio, padikaulių, blauzdikaulio, šlaunikaulio lūžiai, kurių rentgenogramose paprasčiausiai nematyti“, – aiškino specialistas.
Minkštųjų audinių traumos – ne mažiau pavojingos už kaulų lūžius. Jeigu patyręs traumą žmogus ilgai jaučia klinikinius simptomus – skausmą, maudimą, tempimą, tinimą, gydytojai ortopedai-traumatologai jiems pataria atlikti MRT tyrimą.
Gydytojas V.Adomaitis tikino, kad dažniausiai MRT atliekama, kai įtariamas kelio sąnario meniskų ir raiščių sužalojimas, peties sąnario raiščių, sausgyslių ar sąnarinių lūpų pažeidimas, čiurnos sąnario raiščių pažeidimas ir riešo raiščių sužalojimas.
Be to, toks tyrimas ypač gali pagelbėti tais atvejais, kai atlikti pirminiai tyrimai nesuteikia visos reikalingos informacijos ir paciento būklė lieka neaiški.
Minkštųjų audinių pažeidimo laipsnio ir specifikos rentgenogramose paprastai nematyti, todėl MRT gali padėti gauti ypač svarbios informacijos.
„Jei gydytojas ortopedas-traumatologas įtaria reikšmingą raiščių, sausgyslių, menisko, sąnarinių lūpų, kremzlės pažeidimą, jo laipsniui nustatyti rekomenduoja atlikti MRT. MRT padeda įvertinti visas kūno struktūras ir diagnozuoti sužeidimą. Ji ypač vertinga diagnozuojant raumenų ir skeleto traumas“, – paaiškino gydytojas radiologas dr. A.Brazaitis.(R)
