Rodos, darbas geras, nes pasirodo, kad ketvirtį amžiaus nepriklausomoje Lietuvoje, teisine vadinamoje valstybėje, ministrai įsakymais tvirtindavo gydymą vaistu, kurio niekas nei matė, nei girdėjo. O vaisto būta brangaus ir stebuklingo. Vaistas pavadinimu „Torpedo“ kaipmat bent jau kuriam laikui išgydydavo nuo priklausomybės alkoholiui.
Tauta nesuprato
Ministras šį gydymą neegzistuojančiu vaistu panaikino, tačiau ketvirtį amžiaus už nosies vedžiota ir stebuklingu gydymo metodu mulkinta tauta tokio ministro draudimo nesuprato, nes niekas nieko nepaaiškino. Uždraudė ir tiek.
Ir dabar, kai teismas įpareigoja gydytis nuo alkoholizmo, priklausomybe sergantys žmonės turi gerti tabletes ar gultis į ligoninę. Bet tablečių jie negeria ir į ligoninę negula, reikalauja stebuklingo metodo. Pats laikas išsiaiškinti, kaip mus mulkino ir ką panaikindamas kodavimą nutylėjo sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Šios valdžios draudimus arba bandymus uždrausti sunkiai besuskaičiuosi, lengviau būtų pasakyti, ko neuždraudė. O uždraudė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga lengvu ir stebuklingu laikytą gydymo nuo alkoholizmo metodą – kodavimą. Jo pasigenda į alkoholio liūną įklimpę žmonės ir juos prižiūrintys probacijos pareigūnai.
„Visi mūsų įskaitoje esantys žmonės turi problemų su alkoholiu ir kodavimas jiems buvo pagrindinis išsigelbėjimas. Mūsų politikų kalbėjimas, kad kodavimas yra šarlatanizmas, man juokingas. Ateikite ir paklauskite žmonių, kurie užsikoduoja, ar šitas dalykas veikia, ar neveikia. Per 4 metus probacijos tarnyboje aš atlikau tyrimą ir matau, kad kodavimas veikia. Užsikodavęs žmogus negeria 2-3 metus arba visą gyvenimą, ko daugiau reikia“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo probacijos pareigūnė Inga Molevaitė.
Bet ministras tokį gydymo būdą uždraudė savo įsakymu. Pareigūnės teigimu, žmonės tokio sprendimo nesupranta.
„Tokio dalyko nebėra, jis visiškai panaikintas. Manęs nuteistieji klausia, ką reikės daryti. Aš sakau, kad turės kreiptis į medikus ir ieškoti kitokios alternatyvos“, – teigė I.Molevaitė.
Kodavimas turėjo privalumų
Kodavimą praktikoje naudoję specialistai sako, kad tikėjimas kodavimo stebuklu turėjo vieną privalumą.
„Su kodo pagalba yra suteikiama galimybė žmogui tam tikrą ilgesnį laikotarpį sugebėti ignoruoti mintis, vis lendančias į galvą ir verčiančias išgerti. Kai žmogus nėra užkoduotas ir mintys lenda į galvą, jis neatsparus toms mintims atsispirti ir jos greitai žmogų priverčia išgerti. Bet jeigu žmogus tampa užkoduotas medicininiu kodavimo būdu ar psichologiniu, jam atsiranda psichologinis barjeras.
Jam susiformuoja vidinė galia, kuri kariauja prieš vidines mintis, ji tampa lyg stipresnė ir suteikia jėgų tas mintis ignoruoti tam tikrą užkoduotą laikotarpį. Taip sudaroma galimybė ilgesnį laiką neišgerti, nepaslysti, bet tai nėra problemos išsprendimas, nes kodavimo laikotarpis, įteigtas terminas, pasibaigia, ir žmogaus psichikoje vėl paliekama laisvė toms mintims, o jos vėl daro savo darbą“, – sakė psichoterapeutas Marius Gabrilavičius.
Bet į kodavimą valstybė ilgą laiką žiūrėjo kaip į problemos sprendimo būdą. Kodavimui buvo naudojamas vaistas „Torpedo“, gydymą šiuo vaistu kaip legalų savo įsakymu patvirtindavo sveikatos apsaugos ministrai. Nors tokio vaisto – nėra.
„Tokio vaisto nėra, jis neregistruotas nei Lietuvos Respublikoje, nei Europos Sąjungoje. Tokiu pavadinimu vaisto apskritai nėra. Tiesiog buvo įrašytas neegzistuojančio vaisto pavadinimas, procedūra nestandartizuota ir žmonės ją įgyvendindavo kaip išmanė – kaip norėjo, ir už tai ėmė pinigus. O leisdavo įvairiai, pavyzdžiui, fiziologinį tirpalą. Atvirai sakant, niekas neprisipažins, kas ką leisdavo. Senais laikais esame girdėję apie preparatus, kurie sukelia šalutinius reiškinius, karščio bangą, yra buvę juokų apie preparatus, kurie šlapimą nudažo žaliai“, – pasakojo VŠĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ vadovė Nijolė Goštautaitė-Midtun.
Nešė pelną
Gydymo nesamu vaistu „Torpedo“ būta brangoko, valstybė jo nekompensavo, reikėdavo mokėti iš savo kišenės. Bet ministrų įsakymuose nuo pat nepriklausomybės pradžios buvo įvardijamas gydymas vaistu „Torpedo“.
„Jis buvo nuolat atnaujinamas ir neegzistuojantis vaistas, bet niekam neužkliuvo – nei vaistų kontrolės tarnybai, nei akreditacijos tarnybai, nei ministerijai. Tiesiog buvo patogu“, – teigė N.Goštautaitė-Midtun.
O patogu buvo, nes sugalvotas vaistas nešė gerą pelną. Per praėjusių metų pirmą ketvirtį vien Panevėžyje valstybinėje gydymo įstaigoje buvo užkoduota 450 asmenų. Kiekvienas jų mokėdavo nuo 30 iki 50 eurų. Per tris mėnesius surinkta nei daug nei mažai – apie 18 tūkst. eurų. Savivaldybės pagal sutartis mokėdavo priklausomybių centrams už savo gyventojų gydymą.
„Kadangi placebo efektas didžiausias ir ilgiausias būna suleidus medikamentus, dažniausiai tai būdavo sutartinai vadinama torpeda, o iš tiesų leidžiamas vanduo arba koks nors kitas medikamentas. Ta metodologija sukurta prieš 4 dešimtmečius, ji Lietuvoje įtraukta į paslaugų sąrašus 3 dešimtmečius, tai aš čia nieko unikalaus nematyčiau“, – teigė Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė Nora Ribokienė.
Akreditavimo tarnybos vadovė N.Ribokienė anuomet buvo sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patarėja. Nežinia kieno patarta ministrė anuomet gydymą vaistu „Torpedo“ pabrangino motyvuodama, kad infliacija, viskas brangsta. Placebo efektas irgi brango. Ir smarkiai.
Tarnybos ir tarnybėlės sukurtos tam, kad sergėtų pacientų interesus ir stebėtų, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. Iki tol nė vienas teisės aktas paciento apgaudinėti irgi neleido, o melas liejosi per akis. Bet valdininkai turi pasiteisinimą.
„Vietos bendruomenėje surenki žmones ir įtikini, kad per 15-20 minučių už keliolika eurų tu gali jį pagydyti nuo priklausomybės. Daugeliui tai buvo pakankamai priimtina, juo labiau, kad procedūra lengva, neskausminga ir greita“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė.
Liga turi būti gydoma rimtai
Vilniaus priklausomybės centras gydymo vaistu „Torpedo“ jau seniai buvo atsisakęs. Po reformos po šio centro stogu atsidūrė visi šalies priklausomybių gydymo centrai. Ir kai šalies valdžia deklaruoja bandanti įveikti alkoholizmo slibiną, keista girdėti, kad net nedarbingumo tokiam gydymo laikui valstybė nesuteikia.
„Kadangi priklausomybės ligos yra tokios pat, kaip ir kitos, jos turi būti gydomos taip pat kaip kitos. Nedarbingumas yra duodamas dviem savaitėms. Jeigu pacientai guli 28 dienas, jau reikia derinti su atostogų laikotarpiu ar prašyti papildomų dienų“, – teigė Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovė Morgana Danielė.
O gydytis alkoholio priklausomybę pagal dabar patvirtintas programas reikia bene mėnesį. Kad galėtum patikėti galimybe pasveikti, reikia tam skirti laiko.
Ir dabar, kai kodavimas uždraustas, reikėtų manyti, kad pacientai nebegydomi apgaule. Valstybė su savo piliečiais, kad ir pageriančiais, kaip priklauso, turėtų elgtis padoriai.
„Probacijos tarnybos pareigūnai nėra kompetentingi taikyti programas, nes tai yra mokslas, žinios, kurias gauna studentai, studijuodami 4 metus. O mus apmoko 40 valandų. Kad ir kaip būtų gaila, mes ne specialistai. Kitas dalykas, mes net neturime patalpų, kur reiktų taikyti programas. Iš tikrųjų mes pažeidžiame žmogaus teises. Jeigu aš dirbu su kolege ir ateina žmogus, o klausinėjami labai asmeniniai dalykai, jis man viską turi sakyti prie kolegės“, – teigė probacijos pareigūnė I.Molevaitė.
Šitoks pažeidimas neuždraustas ir jo, lyg tyčia, niekas nemato.
„Valstybė investuoja į pareigūną neatsižvelgdama, kiek jis turi laiko. Aš iš pat pradžių žinau, kad aš neturiu tam laiko, o ir ne visi gali atlikti tą psichologinį darbą, nes jis sunkus. Klausimas, ar gera padarome, ar žalą padarome, nemokėdami tinkamai ir normaliai taikyti tos programos“, – pasakojo I.Molevaitė.
Bet tokios programos aprobuotos, akredituotos, ir kol neateis naujas ministras ir neuždraus, niekas ir nepastebės, kad psichologinė pagalba teikiama mėgėjiškai.
Skaičiuojama, kad iš 100 tūkst. gyventojų 658 yra priklausomi nuo alkoholio. 123 gyventojams iš 100 tūkst. pasireiškia alkoholinė psichozė. Lietuvoje veikia 5 priklausomybės centro ligų filialai, pagal stacionarią „Minesotos“ programą viename jų gali gydytis apie 30 asmenų, pagal dar dvi programas – panašiai tiek pat.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
