Šis susirgimas yra užkrečiamas ir sloguojančių vaikų nepriimantys darželiai yra teisūs. Tik tėvams dėl to kyla rūpesčių: išgydyti slogą nėra lengva, nors įprasta manyti, kad ir gydoma, ir negydoma ji praeina per savaitę.
Pražydę laukai džiugina akis, bet drauge grasina alergijomis. Pavasarį ir vasarą varvanti nosis, čiaudulys, ašarojančios akys ir kosulys dažniausiai – alergijos žiedadulkėms padarinys.
Vis dėlto net nealergiškų vaikų tėvai skundžiasi, kad jų darželinukai sloga serga itin dažnai, nors nei perkaista ar peršąla, nei, rodos, turi kitų galimybių „pasigauti“ slogą.
Mano dukteriai liepą sueis treji. Darželį ji lanko nuo pernai rugsėjo. Ir nors sakoma, kad pirmaisiais metais darželyje vaikai nuolat serga, nes persitvarko jų imuninė sistema, rūpesčių neturėjome net gripo epidemijos metu. Išskyrus slogą. O ji – dažna ir ilgai trunkanti.
Kartą namuose dėl slogos teko praleisti pusantro mėnesio ir nepadėjo net antibiotikai, nors tyrimai rodė, kad jie turi būti veiksmingi. Jokių pašalinių slogos padarinių: nei čiaudulio, nei kosulio, nei temperatūros ar nuotaikų kaitos.
Tik – varvanti nosis. Dukra nealergiška – tai parodė tyrimai.
Vaiko vesti į darželį negalima, „Sodra“ moka tik už dvi vaiko slaugos savaites, o medikai būdų išgydyti slogai neranda.
Ar iš tiesų sloga yra nekalta, ar ji užkrečiama ir kaip ją gydyti kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologe Vaiva Mickevičiene.
– Ar sloga yra liga?
– Ne liga, o būklė. Vaikams – ypač dažna. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas yra visiškai sveikas. Statistiškai vaikai sloguoja bent kartą per mėnesį.
– Ar sloga yra peršalimo pasekmė?
– Nebūtinai. Jei tai nėra alerginė sloga, dažniausiai – virusinė-infekcinė, kurią jūs laikote peršalimo pasekme. Dar sloga gali būti hormoninė, bet tokia dažniausiai pasireiškia paauglystėje, taip pat – medikamentinė, kai perdozuojama nosies lašų. Vis dėlto daugumos vaikų slogą lemia virusai.
– Ar sloga yra užkrečiama?
– Taip. Jei kalbame apie infekcinės kilmės slogą, tai yra virusas. Rinovirusas atsakingas už maždaug pusę slogos atvejų ir juo užsikrėsti per vieno žmogaus kontaktą su kitu pakanka maždaug 10 sekundžių.
Maži vaikai rėkia ir juokiasi vienas kitam į veidą, čiaudi ir kosėja neprisidengę. Net nebūtinas tiesioginis kontaktas – lašelių gali patekti, pavyzdžiui, ant žaislų. Virusas per rankas patenka į vaiko gleivinę, nes šis palietė lūpas, nosį ir akis.
Prevencija – kuo dažnesnis rankų plovimas, nosinė ir turėtų būti tik vienam kartui. Reikėtų jau mažus vaikus mokyti prisidengti burną čiaudint ir kosint.
– Į slogą dažnai nekreipiama dėmesio, bet ji gali komplikuotis į rimtus susirgimus?
– Jei neįprasta būklė, vaikus stebėti reikia visada. Nes vaikų būklė gali greitai keistis dėl imuniteto nebrandumo. Mažesnieji dar negali pasakyti, kad jiems kas nors blogai: tik tėvai gali tai pastebėti.
Bet literatūroje aprašomos slogos komplikacijos nėra dažnos. Dažniausiai tai yra paprasčiausia nesikomplikuojanti sloga.
Viena dažniausių slogos komplikacijų vaikams – vidurinės ausies uždegimas. Dažniau tai nėra pūlingas uždegimas, kuris gydomas antibiotikais: iki 50 proc. vaikų šiuo uždegimu suserga dėl to, kad prie ausies būgnelio susikaupia skysčio. Tai – tiesiog tokia ausies būklė. Tačiau iki 15 proc. atvejų gali komplikuotis bakteriniu ausies uždegimu.
Kita galima slogos komplikacija – sinusitas. Bet vaikų, ypač mažų, didžioji dalis sinusų nesusiformavę. Tad sinusitas jiems dažniausiai būna apytkaulinis, kituose nei suaugusiesiems įprasta sinusuose – tarp akių esančių sinusų uždegimas.
Kita būklė – adenoiditas, kai infekcija kaupiasi ant adenoidų ir dėl prastesnio išsivalymo būklė ilgiau užsitęsia. Dar gali būti lėtinių apatinių kvėpavimo takų būklių pablogėjimai, ypač jei kamuoja astma, alergijos ir pan.
– Kaip tėvams įvertinti vaiko būklę, kad tai – ne paprasta sloga, o rimtesnis susirgimas?
– Daug kam atrodo, kad žalia sloga jau yra blogai. Tačiau tai netiesa. Pagrindinis dalykas – vaiko būklė: temperatūra, silpnumas, vangumas, valgumas ir miegas. Šie veiksniai leidžia geriausiai nustatyti, kaip vaikas jaučiasi.
Svarbiausia, ar vaikas atrodo įprastai, nepaisant užgulusios ar varvančios nosies. Jei jis valgo, žaidžia, išsimiega – nieko baisaus. Tačiau dėl slogos vaikas gali karščiuoti, būti vangus, nemiegoti. Tada jau reikėtų labiau susirūpinti.
– Ar antibiotikai padeda išgydyti slogą?
– Dėl antibiotikų yra keblu. Tikimasi, kad juos vartojant sloga praeis. Tačiau nosyje bet kuriuo atveju yra bakterijų, kai kada jos ten natūraliai gyvena. Jei nėra bakterinių pokyčių kraujyje, karščiavimo ar bendro būklės pablogėjimo, antibiotikai ne visada tikslingi ir tėvai nemato jų efekto.
Vaiko amžius, fiziologiniai ir anatominiai ypatumai lemia, kad jis negali adekvačiai išsivalyti nosies, o normaliai jos neišvalius, neįmanoma pasiekti efekto: bet kokie lašai ant sekreto yra neveiksmingi.
– Užsitęsusi sloga gali turėti įtakos pablogėjusiai vaiko klausai. Net, teko girdėti, kad šie reiškiniai lieka visam gyvenimui. Ar tai tiesa?
– Pagal statistiką, ikimokyklinio amžiaus vaikams dėl slogos klausa gali pablogėti 5-6 kartus per metus. Yra toks Eustachijaus vamzdis, jungiantis vidurinę ausį su nosiarykle. Jis atsakingas už slėgio išlyginimą vidurinėje ausyje: nuolat atsidarinėja į nosiaryklę ir taip išlyginamas slėgis.
Vaikų Eustachijaus vamzdis gana horizontalus ir siauras, o vieta, kur jis atsiveria nosiaryklėje, pas vaikus yra adenoidai. Adenoidai pradeda augti maždaug pusantrų metų vaikui ir didžiausi paprastai būna, kai vaikui 4-6 metai.
Dėl adenoidų ir dažnai ant jų likusio sekreto, dėl Eustachijaus vamzdžio anatomijos, ikimokyklinio amžiaus vaikų vamzdis dažnai užsiblokuoja. Jis paburksta, sekretas pradeda kauptis už ausies būgnelio – vidurinėje ausyje ir vaikai prasčiau girdi: kaip po vandeniu ar užgulus ausiai.
Vaikai to neišsako, nepastebi. Kartais pradeda krapštyti ausį ar ją spausti. Bet dažniausiai nereaguoja į tai, kad kas nors kalba ir ramiau žaidžia. Tą pastebi tėvai: vaikas nereaguoja ar nuolat perklausia. Tokia būklė po slogos iki mėnesio turėtų praeiti.
Mums atsiunčiami vaikai, jei tokia būklė užsitęsia. Tai nereiškia, kad kas nors blogai: padarome tyrimus ir stebime būklę. Jei būklė nekinta 6-9 mėnesius, skystis nuleidžiamas operaciniu būdu.
Jei adenoidai yra itin dideli, kartais neįmanoma jų sumažinti medikamentais. Kai adenoidai blokuoja Eustachijaus vamzdžio angą, jie šalinami.
– Teko girdėti ir apie tai, kad jei dėl užsitęsusios slogos vaikas nuolat knarkia, jam formuojasi neteisingas sąkandis.
– Šiuo atveju dažniausiai kalbama apie adenoidų padidėjimą. Taip nenutinka dėl paprastos slogos:
jei vaikas sloguoja, bet dažniausiai kvėpuoja per nosį, tai neturės reikšmės sąkandžio deformacijai. Bet jei vaikas nuolat vaikšto, žaidžia ar miega prasižiojęs, dantų neprilaiko lūpos, jie slenka į priekį, gali net pasislinkti apatinis žandikaulis, gomurys kyla į viršų ir kietojo gomurio skliautas tampa aukštesnis.
Jei tai užsitęsia ir nieko nedaroma ilgą laiką (apie metus), net sutvarkius kvėpavimą per nosį, sąkandis savaime neatsistato – reikia ortodonto įsikišimo.
– Yra grėsmė, kad sloga komplikuosis pūliniais smegenų procesais. Kaip nepasiekti tokios būklės?
– Nekalbame apie elementarią slogą. Tai – atvejai, kai sloga komplikuojasi sinusitu, o sinusitas komplikuojasi smegenų pūliais. Dažniausiai susiduriame su akiduobių supūliavimu, meningitas – smegenų pūliniai – labai retas, nors teorinė tikimybė yra.
Išplitimas nebūtinai tiesioginis per nosį, gali būti ir krauju. Bet peršalimo sloga taip greitai nesikomplikuoja.
Jei sekretas teka ilgiau kaip 10 dienų, tai yra pirmas, bet ne pagrindinis požymis, kad sloga gali komplikuotis. Daug mamų skundžiasi, kad sloga vaikams trunka net 3-4 savaites.
Svarbiausia – atkreipti dėmesį ar nekyla antroji banga: visiems vaikams sloga prasideda nuo vandenuko, tada užgula nosį, vėliau sekretas tirštėja, po kiek laiko palengvėja, bet sloga laikosi. Antroji banga prasideda, jei savijauta blogėja ir tirštėja sekretas, atsiranda silpnumas, karščiavimas. Tuomet reikėtų patikrinti, ar neprasidėjo sinusitas.
– Jei sloga pernelyg užsitęsė, kaip ją gydyti?
– Kalbant apie virusinę slogą, dažniausiai visas gydymas yra skiriamas simptomams mažinti ir komplikacijoms išvengti. Svarbiausia – išvalyti nosį nuo sekreto, kad nesikimštų Eustachijaus vamzdis ir sinusų angos taip užkertant kelią sinusito komplikacijoms ar vidurinės ausies uždegimui.
Nei nosies plovimas, nei lašai į nosį neveikia paties slogos sukėlėjo. Jie tiesiog palengvina būklę.
Priešvirusinių vaistų nėra. Jie sukurti tik gripui gydyti. Bakteriniams uždegimams gydyti yra antibiotikai.
Jei mėnesį vaikas nesiliauja slogavęs, tai nereiškia, kad visą tą laiką jį veikia tas pats viruso sukėlėjas. Virusų yra daugybė atmainų, todėl susirgimas sloga toks dažnas.
– Kaip gydyti alerginę slogą?
– Alerginių slogų labai daugėja. Yra sezoninė alerginė sloga, kurią kontroliuoti lengviau. Pavyzdžiui, alergija žiedadulkėms. Žinant, kad vaikas joms alergiškas, padarinių galima išvengti ir iš anksto pradėti gydymą.
Būna alergija, pavyzdžiui, šunims ar katėms. Tokios alergijos galima išvengti atsisakius gyvūnų ir su jais nekontaktuojant.
Didžiausia bėda – alergija namų dulkeerkėms ir ji tampa vis dažnesnė. Šios alergijos daugiau ar mažiau išreikštus simptomus matome visus metus. Tokiai alergijai būdingi simptomai – vandeninga sloga ir nosies užgulimas. Sezoninei ar gyvūnų alergijai – ir čiaudulys.
Alerginei slogai būdingas nosies paburkimas, sekretas landose, todėl vaikas gali lengviau pasigauti kitą infekciją, didesnė ir komplikacijų tikimybė – sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas.
– Vis populiarėja metodas slogą gydyti hormoniniais vaistais, nors, pasitaiko, vaistininkai ar net vyresnės kartos medikai nerekomenduoja vartoti šių vaistų, nes tikima, kad hormonai per nosį patenka į kraują. Kaip veikia hormoniniai vaistai ir ar jie gali sukelti šalutinių padarinių?
– Pasaulyje šie vaistai slogai gydyti tampa vis labiau populiarūs. Rinkoje jie atsirado kaip priemonė alergiškiems žmonėms kontroliuoti slogą. Vėliau šie vaistai, skirtingomis dozėmis, pradėti vartoti ir ūmiam ar lėtiniam sinusitui, užsitęsusiai slogai gydyti ar tuomet, kai adenoidai yra padidėję.
Tai – sintetinis hormonas. Daugelis įsivaizduoja, kad tai toks hormonas, kurį vartojant apvalėja veidas, auga svoris ir yra kitokių padarinių. Tačiau moksliniai straipsniai teigia, kad šis vaistas beveik nepatenka į kraują – jis lieka nosies gleivinėje.
Pradėjus vartoti šį vaistą, efektą galima pajusti ne iš karto – maždaug po 5-7 dienų. Svarbiausia yra tai, kad nepriprantama prie šio vaisto veikliosios medžiagos, tad jį galima vartoti ilgai.
Hormoniniai vaistai skiriami slogai kontroliuoti ir palaikomajam gydymui, kad mažintų ilgalaikį nosies paburkimą. Hormoniniai vaistai neduoda šimtaprocenčio efekto, bet veikia gerai.
Kita vertus, jei, vartojant hormoninius vaistus, jie neduoda efekto, lengviau apsispręsti dėl to, ar reikėtų operuoti adenoidus.
– Kas yra adenoidai ir kokios reikšmės jie turi slogai?
– Adenoidai yra natūralus audinys nosiaryklėje. Visi vaikai su juo gimsta, o, esant didesniam kontaktui su virusais, jis didėja. Apie 4-6 metus adenoidai didžiausi, vėliau kurį laiką neauga ir pradeda mažėti, o ankstyvame suaugusiojo amžiuje savaime išnyksta.
Jų pirminė funkcija yra apsauginė. Adenoiduose gaminamos tam tikros priešuždegiminės ląstelės. Tačiau dėl savo vietos nosiaryklėje jie didėja ir burksta, užkemša nosiaryklę.
Tada pasunkėja kvėpavimas, vaikas kvėpuoja išsižiojęs, per nosį nevyksta cirkuliacija, į burną ir kvėpavimo takus patenka nevalytas ir nesušildytas oras, atsiranda ryklės ligų.
Adenoidai gruoblėti, turi vagų ir pakilimų, o jei jie dideli, tampa slogos palaikytojais, nes ten užsilaiko sekretas. Iš ten neįmanoma sekreto išpūsti – nuo adenoidų sekretas teka žemyn. Tad kartais operacinis gydymas yra neišvengiamas.
Gydytoją galima laisvai pasirinkti
Kaip elgtis, kai abejojama, ar gydantis gydytojas imasi visų priemonių ligai gydyti, atsako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė:
„Sunegalavus ar susirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas savo kompetencijos ribose turi išsamiai ištirti pacientą, esant reikalui paskirti ir atlikti reikiamus tyrimus diagnozei nustatyti bei gydymui paskirti.
Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais dėl paciento ištyrimo, gydymo taktikos parinkimo ar vaistų skyrimo reikalingumo sprendžia pacientą gydantis gydytojas.
Jei yra medicininių indikacijų ir neaiškiais atvejais, šeimos gydytojas turėtų konsultuotis su gydytoju specialistu. Tokiu atveju šeimos gydytojas pacientui turi išduoti siuntimą ir nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose dirba reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojas.
Pacientas turi teisę pats pasirinkti tiek gydymo įstaigą, tiek gydytoją specialistą, pas kurį konsultuotis. Svarbu, kad pasirinkta įstaiga turėtų sutartį su paciento gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikalingų paslaugų teikimo. Apie tai pacientą turi informuoti siunčiantis gydytojas.
Konsultacijos metu gydytojas specialistas pagal savo kompetenciją gali skirti pacientui būtinus tyrimus, reikalingus diagnozei nustatyti, gydymui paskirti ar koreguoti.
Paskirti reikalingi tyrimai turi būti atliekami nemokamai, išskyrus tuos tyrimus, kurie sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įrašyti į mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gali laisvai pasirinkti ir pakeisti tiek gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tiek šeimos gydytoją.
Svarbu tik prisirašyti prie tokios įstaigos (gali būti ir privati), kuri turi sudariusi sutartį su TLK ir būti draustam privalomuoju sveikatos draudimu, nes tik tuomet sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nemokamai.
Kilus klausimų, kurių pacientams nepavyksta išsiaiškinti su gydančiu gydytoju, galima kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei atsakymų gauti nepavyksta arba jie netenkina, tuomet galima kreiptis į valstybės institucijas.
Pacientų skundus dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
O dėl mokėjimų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, galima kreiptis į savo gyvenamosios vietos TLK“.
Įstatymai nustato, kiek laiko mokėti išmoką
„Sodros“ specialistai parengė atsakymus į šiuos klausimus: kiek laiko mokama išmoka už vaiko slaugą? Ar po dienos kreipusis dėl naujo nedarbingumo, „Sodra“ vėl už jį mokėtų 14 kalendorinių dienų?
Ar yra koks nors apribojimas, kiek laiko per kalendorinius metus mokama išmoka vaikui slaugyti? Atsakydama, „Sodra“ priminė, kad tik įgyvendina teisės aktų nuostatas, todėl vertinamojo pobūdžio (pakankamas slaugos terminas ar ne ir pan.) komentarų negali pateikti.
„Kiek laiko konkrečiu atveju gali būti mokama ligos išmoka nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. „Sodra“ ligos išmokas skiria ir moka vadovaudamasi šiuo dokumentu. Laikas, kiek gali būti slaugomas vaikas, nėra ribojamas, tiesiog ligos išmoka mokama tiek, kiek numato įstatymas.
Labai svarbu suprasti, kad valstybinio socialinio draudimo išmokoms skirti pinigai yra ne kas kita, kaip dirbančiųjų – kiekvieno iš mūsų – sumokėtos šio draudimo įmokos, ir naudojami šie pinigai turi būti labai atsakingai.
Socialinio draudimo esmė yra, visų pirma, užtikrinti pragyvenimą ir pagalbą žmogui, susidūrusiam su gyvenimo rizika – darbo netektimi, savo ar šeimos nario liga, dėl kurios jis negali dirbti, trauma ar maloniu, bet finansinių iššūkių keliančiu įvykiu, – šeimos pagausėjimu, kai dėl vaiko priežiūros vienas iš šeimos narių negali dirbti.
Įvertinus situacijos sudėtingumą ir slaugos ypatingomis situacijomis poreikį nuo 2018 m. buvo pailginti terminai, kiek gali būti mokama ligos išmoka ypač sunkiomis ir sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugai – atitinkamai 364 k. d. ir 180 k. d.
Pasibaigus šiam terminui nedarbingumo pažymėjimas dėl to paties vaiko slaugymo išduodamas ne daugiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Kai slaugomas vaikas neserga sunkia ar ypač sunkia liga, ligos išmoka, kaip tai nustato teisės aktai, mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (ši tvarka galioja nuo 1991 m.).
Tuo atveju, jei vaikas serga ilgiau nei numatyta slaugymo trukmė, ilgesniam slaugymo laikotarpiui gali būti išduodama medicininė pažyma (forma Nr.094/). Tai medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą. Pateikus pažymą darbovietėje pateisinamas darbuotojo neatvykimas į darbą, bet ligos išmoka nėra mokama.
Vaiko sveikatos būklę – serga jis ar pasveiko – nustato, reikalingus tyrimus ir procedūras skiria gydytojas. Jeigu jis, įvertinęs vaiko būklę, nusprendžia, kad ką tik pasveikęs vaikas po dienos susirgo ir išduoda nedarbingumo pažymėjimą jį slaugančiam vienam iš tėvų ar senelių, „Sodra“ mokės priklausančią ligos išmoką.
Ribojimo, kiek laiko per kalendorinius metus mokama ligos išmoka dėl ligų, nesančių ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašuose, nėra. Šiuos ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras“.
