Dažnai gyventojai apsinuodija, supainioję valgomus grybos su nevalgomais. Todėl siūlome sužinoti, kaip atskirti penkis nuodingiausiuosius grybus ir ką daryti, jeigu suvalgius grybų sunegalavote.
Brangi kiekviena minutė
Apsinuodijus grybais, žmogų pykina, dažnai jis pradeda vemti, viduriuoti. Negalavimai prasideda praėjus kelioms valandoms po valgymo. Vėliau sumažėja kraujospūdis, žmogus netenka daug skysčių.
Apsinuodijimo grybais neįmanoma išgydyti namuose, būtina kreiptis į medikus. Tuomet brangi kiekviena minutė, o daugelio medikų darbo patirtis rodo, kad jei apsinuodijimo grybais simptomai pasireiškia po kelių valandų, gydymas būna lengvesnis. Jei žmogus sunegaluoja vėliau, gydymas bus sunkesnis, o prognozės – liūdnesnės.
Apsinuodijimas, ypač nuodingosiomis žalsvąja ir smailakepure musmirėmis, išryškėja tik antrą dieną. Tuomet žmogus pradeda vemti, pajunta pilvo spazmus. Trečią dieną ligoniui palengvėja, nors kepenys jau būna sunkiai pažeistos. Ketvirtą parą prasideda virškinamojo trakto kraujavimas. Penktą dieną gali ištikti koma, šeštą – ūmus inkstų nepakankamumas. Po to medikai ligoniui jau negali padėti.
Apsinuodyti galima ir valgomais grybais
Apsinuodijus nenuodingais ir mažiau toksiškais grybais dažnai pasireiškia pykinimas, pilvo skausmai, žarnyno spazmai, vėmimas, viduriavimas. Šie simptomai pasireiškia per kelias valandas ir trunka iki 4 valandų.
Apsinuodijimą gali sukelti ir valgomi – netoksiški, tačiau prastai apdoroti grybai. Tad svarbu surinktus grybus nuplauti ir gerai išvalyti, tuomet juos jau galima virti ar kitaip ruošti valgymui.
Grybai – sunkiai virškinami, todėl jei žmogus turi virškinimo problemų, jautrų skrandį ar serga lėtinėmis ligomis, apsinuodyti gali ir nuo netoksiškų gerai apdorotų grybų, tačiau tokie apsinuodijimai taip pat greitai praeina.
„Labai dažnai žmonės apsinuodija, kai, valgydami grybus, vartoja alkoholį. Tokiais atvejais nesvarbu, ar grybas nuodingas, ar ne – grybų ir alkoholio reakcija sukels apsinuodijimą“, – teigė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Zacharevič.
Nuodingiausieji – penki
Nors netrūksta nei knygų, nei straipsnių, nei televizijos laidų apie nuodingų grybų padaromą žalą, į grybautojų krepšius jų vis dar pakliūva.
Pasak mikolgų, labiausiai mūsų šalyje reikia vengti penkių nuodingųjų grybų rūšių: žalsvosios bei smailakepurės musmirių, eglinės kūgiabudės, Patujaro plaušabudės ir nuodingojo nuosėdžio. Taip pat, vartojant dideliais kiekiais, pavojingos sveikatai gali būti ir smailiažvynės žvynabudėlės.
Iš šių grybų rudenį neauga tik Patujaro plaušabudės – jų galima rasti pavasarį.
Būtina apžiūrėti visą kotą
Žalsvosios musmirės auga mišriuose bei lapuočių miškuose. Jų galima rasti ir šiluose. Šiuo metu musmirės kaip tik tarpsta visu gražumu. Nepatyręs grybautojas žalsvąją musmirę gali palaikyti pilkšvažale arba melsvažale ūmėdėmis, žaliuokėmis (baltikais) – valgomaisiais grybais.
Kaip atskirti? Būtina išrauti visą rasto žalsvo grybo kotą. Jeigu jo pagrindas, kuris buvo pasislėpęs žemėje, sustorėjęs ir apgaubtas balta, kartais žalsvai skiautėta išnara – tai žalsvoji musmirė. Musmirės kotą dar supa baltas, rievėtas žiedas („sijonėlis“) – ūmėdės tokio neturi, tačiau ir jis gali būti pasitrynęs ar jo iš viso nebūti.
Pasak mikologės Jurgos Motiejūnaitės, geriausias būdas musmirę atskirti nuo ūmėdės – pakrapštyti kepurėlės kraštą. Jeigu kepurėlę dengianti plėvelė lupasi lengvai, tai ūmėdė. Jeigu sunkiai arba nesilupa – musmirė.
Nuo žaliuokės musmirę skiria jos lakštelių ir kotelio spalva. Žalsvosios musmirės jie yra balti, o žaliuokių – gelsvi.
Mirtina dozė – nedidelė
Smailakepurė musmirė auga spygliuočių miškuose. Šis baltos spalvos grybas šiek tiek panašus į raukšlėtąjį guduką, o dar labiau į pievagrybius.
Smailakepurė, kaip ir kitos musmirės, pasipuošusi žiedu ir apgaubta išnara. Žiedas gali būti ir nukritęs, likęs tik vienas kitas skutelis. Tačiau išnara visada yra didelė, kotas ilgas, mat smailakepurė dažniausiai auga tarp samanų.
Biologai žalsvojoje ir smailakepurėje musmirėse aptiko net penkiolikos rūšių nuodų. Mirtina šių grybų dozė – 70-100 gramų.
Į krepšį – nė vienos musmirės
Nuodingos yra ir kitos Lietuvoje augančios musmirės – gelsvoji, margoji, paprastoji, rausvarudė, rausvoji.
Nepaisant to, kad kai kurie šaltiniai teigia, jog kai kurios iš musmirių yra nenuodingos, tai yra netiesa. Daugelis mikologų sutinka. kad musmirių vieta yra miške. Žinoma, jose nuodų koncentracija nėra tokia didelė kaip žalsvojoje ar smailakepurėje, tačiau didesnis suvartotas kiekis gali pridaryti labai rimtos žalos.
Miške lengva apsirikti
Žemaitijos ir kai kuriose kitose šalies vietovėse esančiuose eglynuose nedaug gerų grybų, tad žmonės renka ir kelmučius. Šiuos grybus lengva supainioti su egline kūgiabude. Eglinės kūgiabudės dažniausiai auga ant eglių kelmų ar nukritusių šakų. Todėl ant eglių rastų grybų negalima rinkti.
Pavojingu grybu laikomas nuodingasis nuosėdis retai aptinkamas. Jis yra labai panašus į šungrybį, todėl retas ryžtasi rauti tokį grybą.
Žvynabudžių mėgėjai taip pat turėtų būti atsargūs. Valgomosios skėtinės žvynabudės būna aukštos, o jauno grybo kepurė iki išsiskleidžiant primena kiaušinį. Jų nederėtų painioti su smailiažvynėmis žvynabudėlėmis, kurios yra mažesnės, turi šiurkščiau atrodančią kepurėlę.
Kaip minėta, žvynabudėlės gali būti nuodingos sureagavusios su alkoholiu. Anot specialistės, be žvynabudėlių yra žinomi dar du grybai, kurie sureagavę su alkoholiu pasidaro nuodingi: mėšlagrybiai, kurių pas mus niekas nerenka, ir baravykai paąžuoliai. Šie grybai neskaldo alkoholio taip, kad šis pasišalintų iš organizmo. Tad valgant juos su alkoholiu gali pasidaryti bloga ir pradėti pykinti.
Bet kokiu atveju, apsinuodijusį grybais žmogų įmanoma išgelbėti, jeigu laiku kreipiamasi į gydytojus, užuot bandžius gydytis patiems.
Prieš verdant – pamirkyti
Visgi ne tik musmirės kelia grėsmę sveikatai. Atsargiems reikėtų būti ir su pilkosiomis meškutėmis. Lenkijoje ir Vokietijoje jos įtrauktos į nuodingųjų grybų sąrašą.
Nuodinga yra ir stambioji gijabudė. Ji šiek tiek panaši į ūmėdes, valgomuosius pievagrybius. Pagrindinis skirtumas – gijabudės lakšteliai ne balti, kaip ūmėdžių, o rausvai rudi. Pasak J.Motiejūnaitės, čia turėtų suklusti pievagrybių mėgėjai, mat šių grybų lakšteliai bręsdami taip pat rusvėja.
Pelkės, papelkiai, drėgni miškai pilni samaninių piengrybių. Šiuos gražius, pilkai rausvus grybus ypač mėgsta rinkti žemaičiai. Visgi šiuos piengrybius prieš verdant reikia keletą valandų pamirkyti vandenyje. Šis ištrauks jų kartumą. Mokslinėje litartūroje minima, kad samaniniai piengrybiai yra lengvai nuodingi, todėl pasiryžusieji ragauti turėtų būti atidūs ir vengti didelio šių grybų kiekio.
Kai kurie žmonės dar renka didžiuosius kukurdvelkius. Jauni jie iš tiesų tinka maistui, tačiau šiuos grybus nesunku supainioti su nuodingąja paprastąja ankštene. Reikėtų įsidėmėti, jog jauni kukurdvelkiai yra balti ir smulkesni už ankštenes. Be to, šios gerokai kietesnės už kukurdvelkius, yra karpotos bei gelsvai rudos, o perpjovus matyti juodas jų vidus.
„Nustatyti, ar kukurdvelkis yra tinkamas maistui, labai paprasta – tereikia grybą perpjauti. Jeigu vaisiakūnis nėra baltas kaip sniegas, toks grybas maistui yra netinkamas“, – teigė mikologė.
Taip pat nederėtų aklai pasitikėti liaudies patarimais. J.Motiejūnaitė įspėja, kad tai lemia nuodingųjų medžiagų tirpumas vandenyje. Neva trissyk pervirus, net ir nuodingus grybus galima „nukenksminti“, jeigu kaskart išpilamas nuoviras, kuriame jie virė.
„Tik dalis toksinų tirpsta vandenyje. Didžioji dalis, tarp jų – patys pavojingiausieji, netirpsta“, – įspėjo mokslininkė.
Pavojinga grybauti po šalnos
Ypač atidžiai reikia peržiūrėti grybus, kurių pririnko vaikai, seni ar silpnai matantys žmonės.
Jeigu kuris nors grybas sukėlė nors kiek abejonių, jį reikėtų mesti šalin.
Po šalnų geriau nerinkti netgi ir vertingų grybų – baravykų, valgomųjų voveraičių. Mat nuo šalčio grybų baltymai suyra, pasigamina nuodai.
Nereikia rinkti grybų šalia kelių – juos užteršė mašinos. Net ir baravykai tokiose vietose gali būti nuodingi.
Parsinešus grybus namo, reikia tuoj pat juos nuvalyti ir apvirti. Net ir keletą valandų palaikyti grybai prastėja ir pradeda dvokti.
Auksinė taisyklė – labai paprasta
Renkant grybus geriausia yra vadovautis paprasta, laiko patikrinta taisykle – rinkite tik tuos grybus, kuriuos pažįstate. Tokiu būdu išvengsite ne tik pilvo skausmų, bet ir pasivažinėjimo greituoju medicinos pagalbos automobiliu.
Primename, kad pagalbą apsinuodijusiems telefonu (8 5) 236 20 52 visą parą teikia Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistai.
