Operacija praėjo sklandžiai
Teodoro tėtis Laurynas Sadauskas pranešė džiugias naujienas, jog operacija praėjo gana gerai ir sklandžiai.
„Profesorė Stephanie Puget, kuri operavo Teodorą, pasakė, kad viskas tvarkoje. Teodoras po operacijos labai greitai atsigauna, o magnetinio rezonanso nuotrauka rodo, kad kontrasto nėra. Tai reiškia, jog auglio kaip ir neliko. Labai tikimės, kad ši operacija buvo paskutinė.
Baisiausia tai, kad vėžys yra tokia liga, kuri sunkiai prognozuojama. Nors auglys nėra labai piktybiškas, niekada negali žinoti, kada jis gali vėl pradėti vystytis. Tačiau gydytoja sakė, kad pasistengė viską „išgrandyti“, ką tik galėjo, bet kol kas nenori irgi garantuoti, kad neliko nė vienos auglio ląstelės“, – pasakojo Laurynas.
Po pirmos operacijos reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti
Anot Teodoro tėčio, berniukas jaučiasi tikrai gerai, mat ši operacija nebuvo tokia sudėtinga, lyginant su pirmąja. Kadangi profesorė S.Puget operavo Teodorą ir pirmąjį kartą, ji puikiai žinojo, kur daryti pjūvius, kur pavojinga ir kur – ne. Todėl pašalinti likusias auglio ląsteles nebuvo taip sunku.
„Po pirmos operacijos Teodorui reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti, kontroliuoti kojas ir rankas. Jis jas pajudinti galėjo, tačiau netaisyklingai. Šį kartą to nebuvo, labai džiugu, kad jau pirmą dieną po procedūros jis rišliai kalbėjo, buvo linksmas, judino kojas ir rankas, su pirštukais galėjo paimti smulkius daiktus.
Jei viskas bus gerai, tai sekmadienį galbūt išleis namo. Labai džiaugiamės nuėję tokį kelią ir tiek pasiekę, bet jam vis dar įstatytas centrinės venos kateteris, kuris buvo implantuotas chemoterapijai. Jo neišima, nes niekada negali žinoti sergant šia liga, ar tikrai niekada nereikės daugiau jo panaudoti. Tad kai jį išims, jau palengvės, nes bus aišku, kad judame link tikslo pabaigos“, – paaiškino berniuko tėtis.
Jo teigimu, Teodorui kiekvieną mėnesį bus atliekami tyrimai. Jeigu jie per pusę metų neparodys nieko įtartino ir liga neatsinaujins, tai po pusės metų galbūt bus galima išimti kateterį. Žinoma, dar reikės atidžiai stebėti, bet tyrimus atlikti reikės kur kas rečiau. Laurynas pridūrė, jog jei per 5-erius metus liga neatsinaujina, sakoma, kad žmogus pasveiko.
Vaikai jau beveik moka prancūzų kalbą
Teodoras lanko darželį, o jo 4 metų sesutė Bona taip pat pradėjo lankyti mokyklėlę. Šeima palengva mokosi prancūzų kalbos, ieškosi darbų ir tikisi, kad greitai pavyks prisitaikyti.
„Sūnus buvo priimtas į Reabilitacijos ir remobilizacijos kliniką, kurioje yra ir darželis. Ten yra kinezeterapeutų ir ergoterapeutų, kurie padeda atstatinėti tam tikras jo funkcijas.
Taip pat darželyje Teodoras mokosi prancūzų kalbos. Abu vaikai mokosi greičiau už tėvus, bet mes su žmona Rūta labai stengiamės pasivyti“, – juokėsi Laurynas.
Kaip pašnekovas sakė, visa šeima stengiasi integruotis į visuomenę. Žmona Rūta jau gavo pirmąjį pasiūlymą praktikai. Dabar ji keičia kryptį ir iš humanitarės bando tapti tiksliųjų mokslų, kompiuterių inžinerijos, specialiste.
Siekia padėti panašaus likimo vaikams
Teodoro tėtis pasidalijo artimiausiais planais, kuriais siekia padėti vaikams, ištiktiems panašių problemų kaip ir jo sūnus.
„Turiu tokį draugą – Marių Marcinkevičių, jis yra gydytojas bei vaikų rašytojas. Praeitais metais Marius parašė knygą apie berniuką su smegenų vėžiu ir jo draugystę su jūros žvaigžde. Tada jis dar nežinojo, kad mano vaikas serga ir gavosi toks įdomus sutapimas“, – atskleidė jis.
Laurynas sakė, kad kartu su Mariumi ir Teodoro fondu išleis knygą pavadinimu „Tiltai“, o surinktus visus pinigus grąžins į fondą. Šie pinigai bus skirti tėvų, kurių vaikai turi panašių problemų kaip ir Teodoras, konsultacijai.
„Knygelę iliustruoti sutiko puiki iliustratorė Lina Dūdaitė. Kadangi ji yra labai užimtas, šios veiklos ji galės imtis tik šių metų pabaigoje. Knygą pasirodyti turėtų jau per kitą Knygų mugę.
Be to, į mane kreipiasi labai daug žmonių, kurie seka Teodoro istoriją. Nebūna nė savaitės, kad kas nors man neparašytų ar nepaskambintų. Visada sakiau ir kartoju, kad į mane galima kreiptis. Kiek tik galiu, stengiuosi medicininiais klausimais padėti visiems asmenims, papuolusiems į aklavietę“, – nuoširdžiai kalbėjo Teodoro tėtis.
