Galvos smegenys – tai centras, kurio struktūra ir veikla yra išskirtinė. Šis centras reguliuoja intelektą, žmogaus išvaizdą, nuotaiką, fizinį ištvermingumą, medžiagų pasisavinimą bei šalinimą ir daugelį kitų svarbių procesų.
„Kol žmogus neserga, retai susimąsto apie tai, kad turi tobulą struktūrą savo kaukolėje. Galvos smegenys – sudėtingiausias kūrinys, o visa kita – antriniai produktai, atsiradę naudojant galvos smegenis.
Tai daug ką pasako“, – įsitikinęs gydytojas J.Fišas.
Šią anatominę struktūrą jis palygino su sudėtingiausiu visatos kūriniu, nes jokie kompiuteriai, užkariavimai, jokios technologijos iki šiol nepranoksta to, ką sukūrė gamta.
„Turime pripažinti, kad žmogus gavo išskirtinę dovaną. Kitas klausimas – ar jis moka ją tausoti“, – svarstė gydytojas J.Fišas.
– Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai mėgsta pabrėžti, kad ligų prevencijai išleistas centas yra daugiau nei euras, skirtas gydyti. Ar pritariate šiai nuomonei?
– Išvengdami ligų taupome ne tik savo, bet ir valstybės pinigus. Tačiau būdamas sveikas žmogus nemano, jog sveikata yra turtas, jis mano, kad taip ir turi būti. Kai atsiranda kokių nors sutrikimų, žmogus staiga pajaučia, kad kažkas negerai. Tarp jutimo ir pajautimo yra didelis skirtumas.
Todėl tai, kas tinka skaičių kalbai, nelabai tinka vertinant žmogaus elgesį.
Pasakojama, kad kinų imperatoriaus gydytojas gaudavo algą tik tada, kai imperatorius ir jo šeimos nariai būdavo sveiki.
Jei tik kas nors susirgdavo, gydytojas likdavo be algos. Šis pavyzdys – tai siekiamybė, kaip turėtų veikti sveikatos apsauga šiuolaikiniame pasaulyje.
– Daug kas nervų sistemą įsivaizduoja kaip tinklą, o kokią įtaką turi kraujotaka?
– Nervų sistemą sudaro dvi dalys: periferinė ir centrinė.
Galvos ir nugaros smegenys – centrai, o periferinė nervų sistema – tai rezginiai, šaknelės, periferiniai nervai, išsišakoję visame organizme. Tačiau be kraujotakos nervai negali savaime veikti, nes jie bejėgiai.
– Kokie požymiai rodo, kad galvos smegenims kažko trūksta?
– Šie požymiai neatsiranda per vieną dieną. Tai – kaip operos herojai, kurie pasirodo, kai scenoje įjungiami prožektoriai. Prieš premjerą būna nuleista uždanga, scenos darbininkai stato dekoracijas, tyli ir orkestras. Mes, žiūrovai, to nežinome, bet jau vyksta pasiruošimas spektakliui.
Staiga užsidega šviesos, pakyla scenos uždanga, pasigirsta muzika. Scenoje uždainuoja pagrindiniai herojai. Jei operą lygintume su liga, tai reikštų, kad būtent šią akimirką išaiškėjo patologija.
Būna, išgirstame kai kuriuos simptomus, kurie prasimuša pro nuleistas užuolaidas. Rodos, kažką nudiegė, sugėlė ar suskaudo, kažkas nutirpo, mes tai jaučiame, bet nekreipiame dėmesio, ir tai savaime praeina.
– Kai ištinka insultas, daugelis žino, kad tai blogai. O ką daryti, jeigu ima strigti atmintis?
– Insulto neįmanoma nepastebėti. Jei taip atsitinka, būna sunku šypsotis, kalbėti, veidas pasidaro nesimetriškas, nutirpsta viena kuri nors galūnė ar kūno pusė. Netgi pasveikus gali likti liekamųjų reiškinių.
Atminties sutrikimai prasideda pamažu, kartais jie priskiriami prie charakterio keistumų. Kurį laiką atminties pakitimai gali būti nepastebimi, atrodo, kad be jokios priežasties žmogus painioja sąvokas, nesenus įvykius, sukeičia daiktų pavadinimus, užmiršta vardus, nors puikiai prisimena tai, kas buvo jaunystėje.
– Jei rytą žmogus neranda automobilio raktelio, daugelis mano, kad jis išsiblaškęs. Bet jei toks žmogus nueina į darbą su šlepetėmis, daugelis sako, kad jam kažkas atsitiko. Kada reikia susimąstyti, kad šlubuoja atmintis?
– Užmaršumas, negalėjimas sukaupti dėmesio, išsiblaškymas yra būdingas daugeliui žmonių. Tai – dar ne liga. Tačiau šeimos nariai pirmieji sunerimsta, kai kas nors negerai, nors riba, skirianti išsiblaškymą nuo atminties sutrikimų, priklauso nuo daugelio dalykų: smegenų veiklos rezervų, protinių gebėjimų, išsilavinimo, profesijos, bendravimo įgūdžių, žmogaus patirties.
Karjerą padaręs žmogus gali ir toliau dirbti be akivaizdžių atminties sutrikimų, tačiau kasdienybėje jam gali būti sunkiau. Rodos, žmogus turi puikią atmintį, bet kai kur šauna pro šalį, nes atminties sutrikimai yra kaip mozaika.
Medikai tai vadina lengvu kognityviniu sutrikimu, tai reiškia, kad dar nėra demencijos (silpnaprotystės), nėra ryškių organinių pokyčių smegenyse. Tokie atminties sutrikimai gali savaime išnykti, jei žmogus būna gerai pailsėjęs, yra geros nuotaikos, jaučiasi saugus.
Bet jei atmintis vis labiau nyksta, tai yra demencijos pradžia.
– Kuo pavojingi kraujotakos sutrikimai galvos smegenyse? Kaip tai paveikia mąstymą ir atmintį?
– Demencija yra labiausiai susijusi su kraujotakos nepakankamumu. Šis sindromas pažeidžia daug smegenų žievės funkcijų: ne tik atmintį, bet ir mąstymą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, kalbą. Ilgainiui žmogui vis sunkiau būna kontroliuoti emocijas, elgesys darosi neprognozuojamas, jis niekuo nesidomi.
Galvos smegenys – labiausiai krauju aprūpinamas organas žmogaus kūne. Jos gauna apie 26 procentus viso kraujo kiekio, nors gyvybiškai svarbių organų yra ir daugiau, pavyzdžiui, širdies raumuo, kvėpavimo sistema, kepenys. Kadangi galvos smegenys yra imlios kraujui, vadinasi, menkiausias kraujotakos nepakankamumas gali sukelti negrįžtamų reiškinių.
Taip gali atsitikti ne tik dėl to, kad kraujagyslės turi įvairių anatominių anomalijų, pavyzdžiui, yra persilenkusios, prastai išsivysčiusios, turi kilpų.
Kur kas dažniau įvairius negalavimus lemia pasikeitusi kraujo sudėtis, pavyzdžiui, dėl skysčių režimo nesilaikymo ar mažo fizinio aktyvumo.
Todėl kraujas pasidaro tirštesnis, didėja klampumas. Dėl šių priežasčių lėtėja kraujo tėkmė, smegenims ima trūkti kraujo, o kartu deguonies ir maistinių medžiagų.
– Kas atsitinka, kai sumažėja kraujagyslės spindis?
– Įsivaizduokime, kad kraujagyslės – tiek arterijos, tiek venos – yra kaip vamzdeliai, nors kraujagyslės struktūra kur kas sudėtingesnė nei santechnikos vamzdžio. Jei išopėja vidinė kraujagyslės sienelė, gero nelauk. Pradeda gamintis trombų, kurie siaurina kraujagyslę, kartais net ją užkemša.
Būna ir taip, kad kraujagyslių sienelės praranda elastingumą ir plyšta, tada kraujas išsilieja ten, kur jo neturėtų būti. Visa tai sukelia smegenų ląstelių žūtį.
Galime padaryti išvadą, kad gera kraujotaka apsaugo nuo demencijų, kurių priežastis – kraujagyslių pažeidimas, be to, gera kraujotaka neleidžia įsisiautėti silpnaprotystei, kuri susijusi su nervinių ląstelių nykimu.
Tyrimai rodo, kad netgi tada, kai žmogus turi genetinį polinkį susirgti Alzheimerio liga, bet yra gera kraujotaka, subalansuota mityba, ši liga gali nepasireikšti arba užklupti gerokai vėliau.
– Ar yra natūralių priemonių, gerinančių galvos smegenų kraujotaką, taip pat stiprinančių atmintį?
– Pirmiausia tai nemedikamentinės priemonės. Būtina bent du kartus per savaitę sportuoti – bėgioti, važinėti dviračiu, plaukti, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Tai nereiškia, kad turime sportuoti kartu su treneriu, bet žmogus turi ilgėtis judėjimo.
Antra, reikia išmokti susidoroti su stresu, nes tai padeda išsaugoti darbingumą, gerą nuotaiką ir psichikos sveikatą. Nuo ilgalaikės nervinės įtampos ir išsekimo gelbėja meditacija, joga, nuoširdus bendravimas, emocinė parama. Svarbu, kad žmogui nepritrūktų teigiamų emocijų.
Trečia, būtinas pozityvus požiūris į gyvenimą. Jei žmogus nepuola kaltinti kitų ar savęs, nejaučia pavydo ir pykčio, nesijaučia nuskriaustas, pažemintas ar atstumtas ir jam užtenka tiek, kiek turi, – tai kelias į laimę.
– Ar būtina mažinti cholesterolio kiekį? Kiek tai gali pagerinti kraujotaką?
– Pagrindinė neįgalumo priežastis Lietuvoje yra kraujotakos sistemos ligos. Vadinasi, jei kraujyje susikaupė daug riebalų, reikia juos mažinti.
Kita vertus, cholesterolis yra nervinio audinio dalis, be jo negalėtų susidaryti nervo apvalkalas. Jei nervo apvalkalas įtrūksta, sutrinka nervinių impulsų perdavimas, vystosi patologija, panaši į išsėtinę sklerozę. Cholesterolį galima reguliuoti natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, monakolinas K iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Cholesterolio kontrolė turi būti kompleksiška, nes pati problema yra nevienalytė. Padidėjęs cholesterolio kiekis reiškia, kad žmogus turi didesnę kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo riziką, todėl kartu su monakolinu K rekomenduojama vartoti natokinazės fermentą.
Lietuvoje jau yra toks naujos kartos preparatas, kuriame sujungtos šios dvi augalinės medžiagos.
Kadangi ligų prevencijos srityje vyksta daug mokslinių tyrimų, manau, šviesi ateitis laukia biologiškai aktyvių medžiagų, kurios aptinkamos augaluose.
Pastebėjau, kad kartais augaliniai preparatai vadinami papildais, nors tai – medžiagos, padedančios mums apsisaugoti nuo ligų ir sveikti. Tai – biologiškai aktyvūs junginiai, nors vienose šalyse jie vertinami kaip vaistai, o kitose – kaip papildai.
Vis dažniau pasitaiko tokių atvejų, kai žmogui dar nereikia skirti cheminių vaistų, o tik padėti. Juk sveiksta pats organizmas, tik reikia jam netrukdyti.
- Kuo yra svarbūs augalinės kilmės preparatai?
- Jau išaušo tokių preparatų era, nes taikomos šiuolaikinės technologijos. Japonijoje yra paplitęs fermentas natokinazė, jo ištakos siejamos su fermentuotomis sojomis, o tai tradicinis japonų patiekalas „natto“. Šį fermentą gamina bakterijos, kai specialiu būdu rauginamos virtos sojos.
Nustatyta, kad natokinazė mažina kraujo klampumą, o ne skystina jį kaip medikamentas heparinas. Tai – svarbi žinia, nes sumažėjus klampumui kraujas pradeda cirkuliuoti kur kas geriau.
Vadinasi, pasiekia galvos smegenų ląsteles, kurioms būtinas deguonis ir maisto medžiagos, tokiu būdu nervinės ląstelės apsaugomos nuo badavimo, jos išlieka gyvybingos. Tai lemia gerą savijautą, žmogus trykšta energija ir nežino, kas yra nerimas. Galbūt dėl šios priežasties Japonijos moterys pasiekė ilgaamžiškumo rekordą. Jų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 93 metus.
