Vidutinėje briuselinių kopūstų porcijoje (5 briuseliniai kopūstai – 80 g) yra daugiau vitamino C negu viename apelsine ir daugiau skaidulų negu vienoje duonos riekelėje. Juose taip pat apstu vitamino K, reikalingo žaizdų gijimui, kraujo krešėjimui ir ne tik.
Tačiau stipriausias šios daržovės poveikis kyla iš junginių, vadinamų gliukozinolatais. Jie yra randami bastutinių šeimos daržovėse. Šie junginiai daržovėms suteikia kartų skonį.
Vis dėlto jų daugiausiai yra briuseliniuose kopūstuose, todėl jie pasižymi tiek priešvėžinėmis savybėmis, tiek medžiagų apykaitos gerinimu.
„Gliukozinolatai yra inertiški, bet juos valgant šie junginiai virsta iziotiocianatais, kurie yra susiję su naudingosiomis savybėmis sveikatai.
Žinoma, kad jie pagerina medžiagų apykaitą, bet vis dar tiriame, ar jie gali sumažinti prostatos vėžio riziką“, – atskleidė profesorius Richardas Mithenas.
Gydytojo Gerge'o Gimble'o teigimu, manoma, kad izotiocianatai apsaugo nuo kitų vėžio formų, tokių kaip plaučių vėžys. Toks priešvėžinis poveikis gali būti susijęs su detoksikuojančiu izotiocianatų poveikiu.
„Dauguma ne su genais susijusių vėžio tipų yra sukeliami kenksmingų medžiagų, kaip antai rūkymo, aplinkos veiksnių ar nutukimo.
Nutukimas pakeičia žarnyne esančių bakterijų pobūdį, dėl kurio gali padaugėti endotoksinų, junginių, skatinančių uždegimo išsivystymą organizme“, – pabrėžė jis.
Paprastai dviejų etapų proceso metu kepenys paverčia kenksmingas medžias mažiau kenksmingomis, kad būtų galima pašalinti jas iš organizmo, o briuseliniai kopūstai padeda paversti šį procesą dar veiksmingesniu. Dėl šios priežasties sumažėja vėžio rizika, rašoma naujienų portale „Daily Mail“.
Remiantis tyrimo su pelėmis rezultatais, šių kopūstų valgymas taip pat gali užkirsti kelią žarnyno uždegimui ir gaubtinės žarnos vėžiui. Tyrimo autorius tvirtina, kad šie rezultatai yra stulbinantys ir tikisi atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti tokią pačią naudą žmonėms.
Šiose daržovėse esantys junginiai yra naudingi ne tik dėl vėžio. Dar vienas tyrimas parodė, kad bastutinių šeimos daržovės padeda sumažinti arterijų užsikimšimo riziką.
Tyrėjų komanda paprašė 900 moterų, vyresnių negu 70 metų, išsitirti miego arteriją ir paklausė, kaip dažnai jos valgo vaisius bei daržoves.
Po 3 metų mokslininkai dar kartą ištyrė jų arterijas ir atrado, kad tos moterys, kurios valgė daugiausia daržovių, turėjo ploniausias arterijos sieneles. Tai yra gerai, nes dėl šios priežasties plokštelės negali užblokuoti kraujui kelio, dėl ko kiltų širdies smūgis arba insultas.
Svarbu paminėti, kad ypatingai plonas sieneles turėjo moterys, valgiusios kryžmažiedžių augalų daržoves, tokias kaip briuseliniai kopūstai.
Tyrėjai tiki, kad tai yra susiję su izotiocianatais. Jeigu tolesni tyrimai patvirtins šiuos duomenis, kryžmažiedžių augalų daržovių valgymas bus rekomenduojamas norint sumažinti kraujagyslių ligų grėsmę.
„Briuselinius kopūstus geriausia yra kepti, virti garuose arba naudojant nedidelį kiekį vandens. Jeigu juos pervirsite, galite sunaikinti fermentą, dėl kurio tada sumažėtų izotiocianatų kiekis“, – atkreipė dėmesį į kopūstų paruošimo būdą mitybos specialistė Catherine Collins.
