„Siekiamybė yra tokia, kad tik neišvengiamais atvejais būtų pasirinktas gydymas antimikrobiniais vaistais, o jeigu jau pasirinktas toks gydymo metodas, tai pradėti reikėtų nuo siauro veikimo antibiotikų. Nuo šių metų mes šitą rodiklį įsivedėme, mes jį analizuosime, metų pabaigoje nustatysime jo reikšmes ir tuomet planuojame, kad 2020 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigos pradės gauti finansinį skatinimą už šio rodiklio keitimą“, – pasakojo valstybinės ligonių kasos vyr. specialistė Oksana Burokienė.
Viską reikia daryti su protu, sako šeimos gydytoja. Kartais, pasak jos, medikai patiria net pacientų spaudimą išrašyti būtent antibiotikų. Gydytoja palnkiai vertina ligonių kasų siūlymą, tačiau teigia, jog medikai neturėtų būti dirbtinai spaudžiami neišrašyti antibiotikų.
„Norėtųsi, kad tą mes darytume be psichozės, tai yra, kad neatsirastų lenktynės, kas mažiau išrašys antibiotikų, ir kad nebūtų taip, kad mes labai uždelsime kai kurių ligų gydymą. Iš tiesų reikia labai motyvuoti antibiotikų skyrimą, patvirtinti laboratoriniais tyrimais, kad tikrai reikalingas tas antibiotikas“, – kalbėjo gydytoja Rūta Maciulevičienė.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, Lietuvoje poliklinikose antibiotikų išrašoma ne daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse, o ligoninėse antibiotikų skiriama bene daugiausia ES.
„Kita problema, kokius antibiotikus vartojame. Lietuvoje be reikalo skiriami plataus spektro antibiotikai, kai vietoj to būtų galima išgydyti pacientą siauro spektro antibiotikais“, – teigė K. Garuolienė.
Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad šiandien atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Jis pailgina gydymosi ligoninėje laiką, daugiau kainuoja gydymas, didėja mirštamumas.