Štai keli faktai, aprašyti vox.com, kurie turėtų priversti susimąstyti visus antibiotikų šalininkus.
1. Savigydos ir neracionalaus vartojimo atvejų vis dar per daug
Tam, kad būtų sprendžiama atsparumo antibiotikams problema, į ją reikia pažvelgti globaliai. Superbakterijos pasklinda po pasaulį be didesnių kliūčių. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad „būtinas visus įpareigojantis tarptautinis teisinis mechanizmas, susijęs su antibiotikų prieinamumu, saugojimu ir išradimu. Tik tuomet visos šalys galės susitelkti bendriems veiksmams“.
Nors valstybės dėmesio problemai skiria vis daugiau, savigydos ir neracionalaus vartojimo atvejų, remiantis mirčių statistika, nemažėja.
2. Be antibiotikų didės mirtingumas
Kad ir kaip beskambėtų, mūsų sveikata priklauso nuo antibiotikų efektyvumo. Kiekvieną kartą, kai vykstame operacijai į gydymo įstaigą, beveik visi medikai skiria mums antibiotikus, kad sumažintų infekcijų riziką. Jeigu neturėsime veiksmingų antibiotikų, eilinės ir net nesudėtingos operacijos taps daug pavojingesnės.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad iki antibiotikų atsiradimo gimdymo metu mirdavo penkios moterys iš tūkstančio. Kas devintas mirdavo dėl bet kokios infekcijos įgytos dėl menkiausio įbrėžimo ar vabzdžio įkandimo. Taip pat mirdavo trečdalis žmonių, užsikrėtusių pneumonija. Infekcinės ausų ligos baigdavosi kurtumu, o angina galėjo baigtis infarktu. Deja, neracionalus antibiotikų vartojimas gali lemti tai, jog visais šiais atvejais antibiotikai taps tiesiog nebeveiksmingi.
3. Superbakterijos pasiglemš daugiau gyvybių nei vėžys
Antibiotikai ne tik gydo, kai susergame. Šie vaistai padarė revoliuciją medicinoje. Tačiau antibiotikų vartojimas turi vieną trūkumą – kuo daugiau jų išgeriame, tuo labiau silpnėja jų veiksmingumas. Nuo akimirkos, kad Aleksandras Flemingas išrado pirmąjį antibiotiką – Peniciliną – 1928 metais, nemažai mokslininkų, sveikatos specialistų vis dažniau perspėja apie atsparumą antibiotikams.
Atsparumas antibiotikams – tai reakcija į medikamentą. Bakterijos dauginasi milijardais ir kai kurios jų mutuoja. Keičiasi jų DNR, dėl to bakterijos apgauna jas sunaikinti skirtus preparatus. Problemą pagilina dar ir tai, kad žmonės vis dažniau vartoja antibiotikus, geria juos pernelyg didelėmis dozėmis. Taip pat problema gilėja tada, kai nebaigiame gydymo kurso arba duodame antibiotikus gyvūnams tam, kad greičiau augtų jų svoris. Tokiose situacijose žūsta pačios silpniausios bakterijos, o stipriausios išlieka.
Pastaraisiais metais toks netinkamas antibiotikų vartojimas pagreitina atsparumo išsivystymą, dėl to kai kurie antibiotikai tampa neveiksmingi.
Dėl perdėto antibiotikų vartojimo taip pat žūsta gerosios bakterijos žmogaus organizme, tai gali pažeisti mūsų virškinimo traktą, susilpninti imuninę sistemą. Tai reiškia, kad sirgs vis daugiau žmonių. Ligos truks ilgiau, dėl to dalis žmonių mirs nuo įvairiausių infekcijų, nuo kurių vaistų nėra. Tuo tarpu antibiotikams atsparių ligų gydymas kainuoja vis daugiau.
4. Problema gilėja dėl netinkamo vartojimo žemės ūkyje
Dažniausiai antibiotikus vartojame neteisingai ir be reikalo. Pavyzdžiui, žemės ūkyje gyvuliai antibiotikų gauna tam, kad greičiau augtų jų svoris, kad jie išvengtų infekcijų. Galbūt, jei dar negirdėjote, nustebsite, tačiau didžiausias antibiotikų suvartojimas yra žemės ūkyje. Gyvūnams sunaudojama apie 80 proc. visų per metus pagaminamų antibiotikų – nuo 100 iki 200 tūkst. tonų.
Tai daroma dėl dviejų pagrindinių priežasčių: ūkininkai pastebėjo, kad jei gyvūnams skiriami nedideli kiekiai antibiotikų, jie greičiau užauga. Jeigu antibiotikai bus naudojami ligų profilaktikai, gyvūnais galima per daug nesirūpinti. Tokia praktika leidžia pagaminti daugiau, bet pigesnių produktų. Tačiau ji taip pat didina atsparumo antibiotikams problemą. Mat su maistu žmonės gauna ir antibiotikų.
5. Stinga efektyvių antibiotikų
Vienas labiausiai gąsdinančių aspektų nūdienos antibiotikų atsparumo krizėje tas, jog farmacinės kompanijos nesukuria naujų medikamentų, gebančių įveikti superbakterijas. Kodėl? Antibiotikai neatneša jiems norimo pelno. Skirtingai nei vaistai lėtinėms ligoms gydyti, antibiotikai vartojami tik trumpą laiką. Dabar gi dar žinome, kad šiuos medikamentus turime vartoti dar atsargiau ir net rečiau. Tai nelabai teikia džiaugsmo farmacijos pramonei.
Per pastarąjį dešimtmetį į rinką pateko nežymus skaičius naujų antibiotikų. Amerikos infektologai vis dažniau kalba, jog naujų vaistų yra „nepateisinamai mažai“.
