Naujas diagnostinis agresyvaus prostatos vėžio tyrimas išmatuoja DLX1 ir HOXC6 biožymenų iRNR kiekį šlapime – jei šis kiekis yra padidėjęs, vadinasi, pacientui vystosi agresyvus prostatos vėžys. Susipažinęs su šio tyrimo galimybėmis Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas M.Danilevičius įvertino jį kaip svarbią diagnostikos priemonę. Gydytojas savo praktikoje dažnai susiduria su tokia situacija, kai pacientui nustatomas padidėjęs prostatos specifinio antigeno (PSA) rodiklis. Jis priminė, kad dėl neinvazinio prostatos vėžio tyrimo reikėtų kreiptis į urologą tais atvejais, jei PSA rodiklis yra didesnis nei 3 ng/ml.
Iki šiol tokiais atvejais būdavo skiriama biopsija, kuri padeda nepražiopsoti prostatos vėžio. Tačiau padidėjęs PSA rodiklis gali būti ir dėl prostatos uždegimo, taip pat dėl gerybinio prostatos išvešėjimo. Yra žinoma, kad PSA rodiklio padidėjimas net 60 procentų atvejų nėra susijęs su piktybiniu naviku. Tokiais atvejais biopsija nėra būtina. Tai patvirtina ir faktai, rodantys, kad įtarus prostatos vėžį didelė dalis biopsijų būna neigiamos. Net 65–75 proc. pirmą kartą atliekamų biopsijų ir 10–35 proc. pakartotinių biopsijų būna neigiamos.
„Mes, urologai, džiaugiamės, kad neinvazinis prostatos vėžio tyrimas jau prieinamas Lietuvoje, nors Valstybinė ligonių kasa jo nekompensuoja“, – sakė gydytojas M.Danilevičius.
Naujas „SelectMDx“ tyrimas įtrauktas į Europos urologų asociacijos gaires. Tai rodo, kad tyrimas sulaukė tarptautinio pripažinimo. Žymiausi Europos urologai pataria atlikti prostatos vėžio prognostinį šlapimo tyrimą tais atvejais, kai siekiama išvengti netikslingų biopsijų, o kai kuriais atvejais išvengti sudėtingų ir brangių metodų, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo. Todėl ne viena valstybė galėtų sutaupyti daugiau lėšų, taip pat pacientai būtų apsaugoti nuo papildomos apšvitos. Šis tyrimas gelbėja pacientus ir nuo komplikacijų, nes prostatos audinio biopsija yra ne tik nemaloni, bet ir galinti pridaryti daugiau žalos nei naudos procedūra. Ji gali baigtis kraujavimu, infekcija, ūminiu uždegimu.
„Vyrai, kuriems nekart buvo atlikta prostatos biopsija, mielai renkasi naują neinvazinį prostatos vėžio tyrimą, vien per dvi savaites buvo atliktos kelios dešimtys tokių tyrimų“, – pasakojo gydytojas M.Danilevičius.
Tinklapyje www.genotipas.lt skelbiamais duomenimis, naujojo prostatos tyrimo neigiama prognostinė vertė (NPV) yra 98 proc. Tai reiškia, jog, remiantis atliktais moksliniais tyrimais, 98 procentais atvejų šis tyrimas teisingai parodė, kad pacientas neserga agresyviu prostatos vėžiu. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidento Gedimino Žižio nuomone, neinvazinis prostatos vėžio tyrimas – dar viena galimybė gerinti diagnostiką.
„Tai rodo, kad Lietuva žengia koja kojon su šiuolaikinės onkologijos mokslu. Ypač svarbu atskirti agresyvų prostatos vėžį nuo kliniškai nereikšmingo“, – pasakojo G.Žižys.
Jis įsitikinęs, kad apie naujo metodo galimybes turi žinoti ne tiktai Lietuvos vyrai, bet ir moterys, kurios nenori likti našlėmis. Iki šiol statistikos duomenys rodo, kad Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. 2016-aisiais Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo maždaug 69,2, o moterų – 79,6 metų.
