Taip nutiko žinomai žurnalistei ir ryšių su visuomene specialistei 44 metų Dainidai Valsiūnaitei, praėjusią savaitę mirusiai dėl gripo sukeltų komplikacijų.
Į simptomus rimtai nereagavo
Ilgametė velionės draugė žurnalistė Rūta Sinkevičienė LNK žinioms pasakojo, kad jau pasitinkant Naujuosius metus D.Valsiūnaitė sirguliavo.
Visgi nei ji, nei aplinkiniai labai rimtai į ligą nereagavo. Ir tikrai niekas iš drauge šventusių Naujuosius metus nenumatė, kad ši šventė Dainidai taps paskutinė.
Žurnalistė peršalimo simptomus gydėsi lengvais vaistais. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad dėl pasireiškusių itin sunkių gripo komplikacijų, kurios pažeidė širdį, moteris buvo atvežta į ligoninę, o po dviejų savaičių visiems netikėtai mirė.
Kad liga buvo tiesiog „pravaikščiota“ ir užleista, pripažino ir kiti D.Valsiūnaitę pažinoję žmonės.
Vyrui pasiūlė ruoštis laidotuvėms
Netikėtai pasireiškusios gripo komplikacijos prieš penkerius metus vos nenusinešė ir tuomet 33 metų vilnietės Alos Šulios gyvybės.
„Lietuvos ryto“ televizijai A.Šulia pasakojo „pravaikščiojusi“ gripą.
„Niekada gyvenime nesiskiepijau nuo gripo. Užklupo lyg ir paprastas peršalimas. Buvo rugsėjo pabaiga, spalio pradžia. Atrodė, beveik pasveikau, bet iki galo neišsigydžiusi išėjau į darbą.
O sausio pabaigoje pasidarė bloga – pajutau, kad sutriko ritmas ir pradėjo tirpti ranka“, – prisiminė Ala.
Tuomet ji manė, kad prastai jaučiasi dėl nuovargio. Tačiau nuėjusi į polikliniką iš jos su vyru keliavo ne namo, o į ligoninę.
Alos širdžiai taip pakenkė gripo virusas, kad ji po trijų operacijų ligoninėje paniro į komą. Moters sutuoktiniui medikai net patarė galvoti apie laidotuves ir vainikus. Šeima buvo įspėta, kad gelbstint Alos gyvybę gali prireikti širdies donoro.
Šios dvi istorijos parodo, kad į gripą negalima numoti ranka ir grįžti į darbą iki galo neišsigydžius viruso.
Bet kaipgi šį virusą reikėtų gydyti ir kaip sužinoti, ar jau pasveikote ir galite grįžti po ligos į darbą? Apie tai teiravomės Kauno klinikinės ligoninės medikų.
Būtina gerti daug skysčių
Kartais susirgę gripu žmonės griebiasi namuose iš anksčiau likusių antibiotikų.
Tačiau Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė priminė, kad gripas yra virusinė liga ir antibiotikų gydymas neskiriamas, kol nėra bakterinių komplikacijų.
„Gripui būdinga aukšta temperatūra, bet kol ji nėra didesnė nei 38,5 laipsnio, jos numušinėti medikamentais nepatariame, nes reikia leisti organizmui kovoti su virusu, o viena iš priemonių, žudanti virusus, ir yra aukštesnė organizmo temperatūra. Tik karščiavimui stiprėjant reikia imtis priemonių jį slopinti“, – teigė ji.
Susirgus gripu gydytojai skiria priešvirusinius medikamentus, būtina gerti daug skysčių, kurie organizmui kovojant su liga greitai išsenka, ir būtina atkurti jų pusiausvyrą.
Tinka ir paprastas vanduo, ir arbatos, taip pat citrinos, nes turi daug vitamino C, kiti vaisiai.
Gripo virusui išsekinus organizmą ir imunitetą, kelią į jį lengviau randa bakterijos, gali paūmėti lėtinės ligos. Pagal jų pobūdį skiriamas ir gydymas.
Vieniems skauda akis, tada lašinami specialūs vaistai, kitiems peršti gerklę ir tokiu atveju skiriamas vėl kitoks gydymas ir pan.
Klastingos komplikacijos
Gripo komplikacijos, pasak R.Balčiūnaitienės, paprastai užklumpa tuoj po virusinio susirgimo. Pavojingiausios jų – bronchitas, plaučių, inkstų uždegimai, miokarditas, meningitas. Jos gali pasibaigti ir mirtimi.
„Kiekvieno žmogaus organizmo atsparumas infekcijoms skiriasi, todėl jos pasireiškia skirtingu stiprumu ir jų eiga nevienoda.
Dažniausiai ligos pakerta vyresnio amžiaus žmones, nes jie turi kitų patologijų, bet pasitaiko, kad infekcijos nugali ir jaunesnius žmones“, – aiškino medikė.
Gydytojos teigimu, gripo virusas klastingas ir tuo, kad komplikacijos gali pasireikšti tuo metu, kai atrodo, kad dingo pirmieji simptomai: nukrito temperatūra, nustojo mausti kūną.
Žmogus mano, kad sėkmingai įveikė virusą, ir skuba grįžti į kasdieninį gyvenimą.
„Neįvertinama, kad organizmas įveikė gripą, bet nežinia, kiek jam tai kainavo. Todėl būtina dar pabūti namuose, pagulėti, ypač jei sloguojama, skauda gerklę“, – sakė R.Balčiūnaitienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek trunka atstatyti organizmą, nes kiekvienam tas laikotarpis gali trukti skirtingai.
„Svarbiausia nepulti iškart eiti į darbą vos tik nukrito temperatūra, reikia saugoti save, nepervargti, stiprinti organizmą, toliau vartoti pakankamai skysčių“, – sakė medikė.
Jei vaikas pasidaro vangus – skubėkite į ligoninę
Šiemet nuo gripo sukeltų komplikacijų, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, mirė jau 18 žmonių, tarp kurių – vos dešimties metų sulaukusi mergaitė.
Tad ką svarbu žinoti tėvams, kurių vaikas susirgo gripu, kad neatsitiktų blogiausia?
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius sakė, kad susirgus vaikui, kuriam įtariamas gripas, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir neskubėti numušinėti temperatūros.
„Vaistų vaikui reikėtų duoti tik tada, kai karščiavimas sustiprėja daugiau kaip 38,5 laipsnio. Į ligoninę reikėtų skubiai važiuoti, jei vaikas pasidaro vangus, atsiranda bėrimų“, – patarė medikas.
Pasak jo, dažnai vaikams pasireiškia dehidratacija dėl skysčių trūkumo.
Blogiausia, kad vaikai nenoriai geria ir diena po dienos, net nukritus temperatūrai, gali tapti vangūs, nusilpę, tada irgi reikia skubiai atkurti skysčių pusiausvyrą ligoninėje.
Gripo išskirtiniu nelaiko
D.Varaškevičius ir R.Balčiūnaitienė pastebi, kad šiemet vaikai atsparesni gripui, daugiau komplikacijų registruojama tarp suaugusiųjų.
„Visos mirtinos komplikacijos buvo nesiskiepijusiems nuo gripo žmonėms“, – atkreipė dėmesį D.Varaškevičius.
Medikai akcentavo, kad nors skiepai visų žmonių šimtu procentų neapsaugo nuo gripo, bet stipriai padidina tikimybę lengviau įveikti virusą, išvengti pavojingų susirgimų.
Nepaisant šiemet didesnio nei ankstesniais metais mirčių skaičiaus, R.Balčiūnaitienė nemano, kad šių metų viruso tipas kuo nors išskirtinis.
„Tiesa, jis dar gali ir modifikuotis, bet šiuo metu nematau kokių nors išskirtinių jo bruožų – jis toks pats pavojingas kaip ir ankstesnių metų tipai“, – sakė medikė.
Pats gripo sezono įkarštis
ULAC duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.
Tačiau, pasak ULAC Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjo Zigmo Nagio, Lietuvoje sergamumas daug kur vis dar išlieka aukštas ir šiuo metu yra pats gripo sezono įkarštis.
Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 159,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 182,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
Šeštąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 355 asmenys, iš kurių – 47 vaikai iki 2 m., 165 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 143 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 20 asmenų, iš kurių – 11 vaikų ir 9 suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos 5 nėščiosios.
Šiuo metu gripo epidemija paskelbta 31 iš šešiasdešimties šalies savivaldybių. Pirmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras epidemiją rekomendavo skelbti ir Akmenės rajono bei Palangos miesto savivaldybių teritorijose.
