Santaros klinikų medikai apstulbo: vaikino sėklidėse rado 13 cm ilgio kirmėlę

Kai prieš mėnesį sėklidėse užčiuopęs neaiškų darinį į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros vaikų ligoninę kreipėsi vienas paauglys, jį apžiūrėję gydytojai manė sėklidėse užčiuopę auglį.

 Parazitų gali įsiveisti netgi sėklidėse. <br>123rf nuotr.
 Parazitų gali įsiveisti netgi sėklidėse. <br>123rf nuotr.
 Askaridžių kiaušinėlis.
 Askaridžių kiaušinėlis.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 13, 2019, 6:08 PM, atnaujinta Feb 14, 2019, 10:26 PM

Tačiau operacijos metu paaiškėjo, kad vaikinui negalavimus sukėlė sėklidėse įsiveisusi daugiau nei 13 centimetrų ilgio kirmėlė.

Kaip portalui lrytas.lt pasakojo, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Normantienė, jų ligoninės istorijoje tai – išskirtinis atvejis.

Dar nėra buvę, kad kam nors Lietuvoje būtų įsiveisusi kirmėlė tokioje kūno vietoje. Todėl apie šį įvykį vaikiną operavęs chirurgas parengė pranešimą medikams.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad vaikino sėklidėse įsiveisė šunų bei kačių paodinis parazitas – dirofiliarija (dirofilaria repens).

Tikėtina, kad parazito lerva paauglio organizme atsirado po to, kai jam įgėlė prieš tai prazitais užsikrėtusio gyvūno kraujo gėręs uodas.

Kaip pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Parazitologinių tyrimų poskyrio Parazitologijos specialistė Daiva Veitienė, žmogaus organizme gali parazituoti daugiau kaip 200 rūšių helmintų (kirmėlių) ir apie 20 rūšių pirmuonių (vienaląsčių).

Parazitais galima užsikrėsti per užterštus kirmėlių kiaušinėliais, lervutėmis ir pirmuonių cistomis maistą, vandenį, dirvožemį, aplinką, per vabzdžių įkandimus.

Parazitai gali apsigyventi įvairiuose žmogaus organuose ir audiniuose mechaniškai juos žalodami, pasisavindami maisto medžiagas, nuodydami organizmą savo medžiagų apykaitos produktais.

Kaip atpažinti parazitines ligas?

Asmenims, užsikrėtusiems žarnyno helmintais ir/ar pirmuonimis, gali pasireikšti ne tik negalavimai, susiję su virškinimo sistemos organais, tačiau ir alerginė uždegiminė reakcija į parazitą ar jo antigenus.

Gali pasireikšti tokie simptomai: dilgėlinė (bėrimas pūkšlėmis), odos sausumas, alerginis dermatitas, konjuktyvitas, astminis bronchitas, bronchinė astma, alerginiai sąnarių skausmai. Pavyzdžiui, migruodamos po organizmą askaridžių, toksokarų lervos gali sukelti į astmą panašius simptomus, odos bėrimus, niežėjimą.

Parazitai gali susilpninti imuninę sistemą, sutrikdyti jos pusiausvyrą, susiformuoja antrinis imunodeficitas, todėl organizmas tampa imlus įvairioms infekcijoms. Vaikai savo ūgiu ir svoriu pradeda atsilikti nuo bendraamžių, blogai mokosi, darosi nervingi ir nepaklusnūs.

Kokios parazitinės ligos aktualios Lietuvoje?

Nors šiandien manoma, kad kirmėliniai susirgimai kankinę Lietuvos gyventojus praėjusiame šimtmetyje, išnyko dėl pagerėjusių higieninių gyvenimo ir aplinkos sąlygų, tačiau laboratorijoje vis dar nustatoma askaridėmis, plaukagalviais, kaspinuočiais užsikrėtusių suaugusių asmenų ir vaikų, o enterobiozė, sukeliama spalinių, vis dar išlieka aktualiausia parazitine liga Lietuvoje.

Tai yra kirmėlinė liga, kuriai būdingas išangės, tarpvietės stiprus niežulys, virškinimo sistemos pažeidimo simptomai.

Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Parazitologinių tyrimų poskyryje dėl parazitozių yra tiriami tiek suaugę asmenys, tiek vaikai.

2018 metais 7,2 proc. vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas ar mokyklas, savo žarnyne turėjo vienokių ar kitokių parazitų.

11,6 proc. vaikų, iš bendro tirtų kolektyvų skaičiaus, turėjo spalinių. Kai kuriuose kolektyvuose tokių vaikų buvo net 16 proc.

Daugėja ir echinokokozės atvejų. Echinokokozę žmogui sukelia šunų ir lapių kaspinuočių lervos, kepenyse, o kartais ir kituose organuose sudarančios pūsles. Plyšus tokiai pūslei žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija ar net ištinka anafilaksinis šokas. Per 2013–2017 metus Lietuvoje registruota daugiau nei 150 susirgimų echinokokoze.

Dar vienas Lietuvoje aktualus susirgimas yra toksokarozė. Ją sukelia šunų ir kačių askaridžių migruojančios lervos, kurios ypač smarkiai įjautrina organizmą, sukelia organų ir audinių uždegimą.

Žmogus gali karščiuoti, jausti bronchų ir žarnų spazmus, dažniausiai naktimis ima kamuoti varginantis sausas kosulys, pradeda svyruoti kraujospūdis, išberiama oda.

Toksokarų lervos žmogaus organizme gali gyventi net keletą metų.

Toksokaromis užsikrečiama suvalgius neplautų daržovių, uogų arba dirbant ar poilsiaujant šunų ir kačių ekskrementais užterštoje aplinkoje. Lietuvoje per 2013–2017 metus sergančiųjų toksokaroze užregistruota daugiau nei 300 asmenų.

Svarbu reaguoti į simptomus ir išsitirti

Įvairūs virškinimo trakto parazitai (kirmėlės, liamblijos ir kt.) labai stimuliuoja maisto alergijos išsivystymą.

Parazitų sukeltas uždegimas didina žarnų gleivinės pralaidumą, kurio pasekmėje atsiranda padidėjusio jautrumo reakciją į maistą. Viduriavimas atsiranda žarnyne apsigyvenus parazitiniams pirmuonims.

Lietuvoje pirmuoninę infekciją dažniausiai sukelia liamblijos, amebos ir kai kurie kiti pirmuonys.

Žmogaus imuninė sistema nuo parazitų ginasi gamindama IgE antikūnus, eozinofilus, šie rodikliai kraujyje būna padidinti ir esant alergijai.

Jei žmogus jaučia alergijos simptomus arba pasireiškia tokie požymiai kaip viduriavimas ar lėtinis viduriavimas besikaitaliojantis su vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimas, pykinimas, pilvo skausmai, nuovargis, mažakraujystė, išangės niežulys – žmogus pirmiausiai turėtų išsitirti ar neturi parazitų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.