Apie šį inovatyvų vienoje aukščiausio lygio Europos mokslinių laboratorijų sukurtą tyrimą bei vyrų sveikatą – pokalbis su jo išradėju Radboudo universiteto (Olandija) profesoriumi Jacku Schalkenu, gegužės 15 dieną skaičiusiu pranešimą Lietuvoje, Nacionalinio vėžio instituto Europos urologų asociacijos akredituoto Prostatos vėžio kompetencijos centro rengtoje konferencijoje „Lokalaus ir išplitusio prostatos vėžio diagnostika ir gydymas“.
– Ką parodo naujasis neinvazinis prostatos vėžio tyrimas ir kam jis skirtas?
– Vyrams, kuriems atlikus prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą įtariama vėžio diagnozė, skiriama biopsija, kai toliau tirti invaziniu metodu paimami prostatos audinio mėginiai. Tačiau praktika rodo, kad PSA rodiklio padidėjimas daugiau nei 60 proc. atvejų nėra susijęs su prostatos vėžiu. Šio naujojo šlapimo tyrimo rezultatai padeda išsklaidyti abejones dėl biopsijos. Neretai atlikus šį tyrimą paaiškėja, kad biopsija pacientui nėra reikalinga.
Paėmus paciento šlapimo mėginį atliekamas laboratorinis tyrimas, išmatuojantis tam tikrų biožymenų kiekį šlapime. Padidėjęs specifinių biožymenų kiekis siejamas su padidėjusia agresyvaus prostatos vėžio tikimybe. Prostatos vėžio agresyvumas nustatomas pagal Glisono (angl. Gleason) sistemos rodiklį – kuo šis rodiklis didesnis, tuo liga agresyvesnė ir didesnė metastazių – vėžio išplitimo tikimybė.
Radboudo universitete sukūrę naująjį prostatos vėžio tyrimą atlikome daug mokslinių tyrimų, pagrindžiančių jo tikslumą. 98 proc. atvejų šis tyrimas teisingai parodė, kad pacientas neserga agresyviu prostatos vėžiu. O tokiu atveju ir biopsijos atlikti tikrai nereikia.
Panašių prognostinių tyrimų yra ir daugiau, tačiau mūsų prostatos vėžio tyrimas yra vienintelis, kurio rezultatai tokie tikslūs ir patikimi, todėl būtent šį tyrimą patvirtino Europos urologų asociacija ir įtraukė į rekomenduojamų prostatos vėžio diagnostinių tyrimų gaires.
– Kodėl biopsijos tyrimą nėra tikslinga atlikti visiems pacientams, kurių PSA yra padidėjęs?
– Normas viršijantis PSA kiekis nustatomas ne tik sergant prostatos vėžiu, bet ir kitomis prostatos ligomis, tokiomis kaip gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjusi prostata) ir prostatitas (prostatos uždegimas arba infekcija). PSA kiekis kraujyje gali kisti ir dėl įvairių išorinių veiksnių, pavyzdžiui, gyvenimo būdo, vartojamų vaistų ir kt. Todėl netikslūs gali būti iki pusės atliktų PSA tyrimų, kuriais remiantis paskiriama biopsija.
Prieš 20 metų atlikus keturias biopsijas buvo atrandamas tik vienas vėžio atvejis. Tad trys biopsijos buvo atliekamos be reikalo. Dabar šis rezultatas kiek taiklesnis, vėžio diagnozė patvirtinama maždaug 2 iš 3 pacientų, kuriems buvo atlikta biopsija. Tačiau didelė dalis biopsijų vis dar skiriamos be reikalo. Tokių netikslingų biopsijų ir padeda išvengti naujasis tyrimas.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad ištyrus aštuoniasdešimtmečius aštuoni iš dešimties jų turi vadinamąjį miegantį prostatos vėžį, tačiau jie niekada nesiskundė dėl prostatos. Ir, žinoma, nesirgo, sulaukė garbingo amžiaus. Tai įrodo, kad net ir diagnozavus prostatos vėžį ne kiekvienam prireikia gydymo. Tai labai sunku paaiškinti ne tik pacientams, kurie prostatos vėžį palaiko nuosprendžiu ir nesupranta, kaip gydytojas gali neskirti jokio gydymo, bet ir medikams.
Tačiau dažnai agresyvi prostatos vėžio forma būna nematoma, slepiasi vadinamoje pilkojoje PSA zonoje. Kartais galima ją tik įtarti. Surasti būdą kuo paprasčiau atskirti, kuris vėžys pavojingas, o kuris taip ir miegos vyro organizme visą gyvenimą – užduotis ne iš lengvųjų. Bet dabar tam nebereikia sudėtingų intervencinių tyrimų, užtenka šlapimo mėginio. Pacientai Lietuvoje jau taip pat gali atlikti šį tyrimą, jį į jūsų šalį atvežė www.genotipas.lt genetinių tyrimų specialistai.
– Lietuvoje vyrai dažniausiai nueina pas gydytoją tik pasijutę prastai. Profilaktika labiau rūpinasi moterys. Kaip yra Olandijoje?
– Prostatos vėžys vystosi tyliai ir ilgai nesukelia jokių nepatogumų ir nusiskundimų. Tad prostatos vėžio pacientai būtent tokie. Dažniausiai gydytojui skambina jų partnerės ir žmonos ir visko smulkiai išklausinėja. Netgi mano kolegos, kurių dauguma moterys, sako, kad turiu koncentruotis į moterų, o ne vyrų švietimą apie prostatos vėžio tyrimus, nes būtent jos perduos žinią savo vyrams. Vyrai tikrai bijo ir vengia intervencinių tyrimų ir nieko nenori girdėti apie diagnozes. Koks dar gali būti vėžys, jei šiandien jie jaučiasi gerai?!
Esu mokslininkas ir tiesiogiai nesutinku pacientų, tačiau analizuoju daugybę ligos atvejų. Ypač įsiminė vienas pirmųjų. Tai buvo bendrosios praktikos gydytojas, kuris pats atliko šį testą. Jo PSA buvo labai žemas, tad vėžio diagnozės jis tikrai nesitikėjo, tačiau šis testas kaip tik ir įspėjo apie agresyvų jo organizme tūnantį vėžį. Tai buvo labai ankstyva diagnozė, ir tai padėjo išgelbėti šį vyrą. Prisimindamas šį atvejį džiaugiuosi ir pasakoju kolegoms kaip pavyzdį.
Testas padeda išvengti nereikalingos biopsijos
Dr. Albertas Ulys
Gydytojas urologas onkologas, Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vadovas
„Šlapimo testas padeda atrinkti mažos ar didelės ligos rizikos atvejus ir leidžia išvengti prostatos biopsijos pacientams, kuriems jos nereikia. Europos urologų asociacijos rekomendacijose nurodoma naudoti molekulinės diagnostikos testus, kad išvengtume nereikalingų prostatos biopsijų vyrams, kuriems nenustatyti prostatos vėžio klinikiniai simptomai, bet PSA koncentracija kraujyje tarp 2 ir 10 ng/mL. Svarbu, kad atliekant šį tyrimą molekuliniai pokyčiai būtų vertinami atsižvelgiant į klinikinius rodiklius, paciento amžių bei šeiminę ligos istoriją. Nors šis neinvazinis prostatos vėžio tyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, jo lyg nėštumo testo negalima atlikti namuose, nes rezultatus turi perskaityti ir įvertinti tik gydytojas. Rezultatus reikia vertinti priklausomai nuo daugelio dalykų: vyro amžiaus, gretutinių ligų ir kitų tik specialistui suprantamų veiksnių.“
