Bandymas išsivaduoti iš depresijos įklampino į didesnę bėdą: tai gresia ne vienam

Neatsakingai ir per ilgai vartodami benzodiazepinus ir Zet hipnotikus arba, kitaip tariant, raminamuosius bei migdomuosius, vis daugiau žmonių patenka į užburtą ratą – tampa priklausomi ir nebegali be šių vaistų gyventi. Nutraukti jų vartojimą pasidaro labai sunku ar netgi be profesionalios pagalbos neįmanoma.

Norėdami numalšinti depresiją žmonės neretai ima piktnaudžiauti raminamaisiais vaistais.<br> 123rf nuotr. 
Norėdami numalšinti depresiją žmonės neretai ima piktnaudžiauti raminamaisiais vaistais.<br> 123rf nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Gintarė Minkevičienė

Jun 24, 2019, 1:09 PM, atnaujinta Jun 24, 2019, 1:09 PM

Tai rodo ne vieno žmogaus istorija. Štai Vaida (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) jautėsi nelaiminga ir nepatenkinta gyvenimu, todėl ją labai viliojo greita problemų išeitis – vadinamieji benzodiazepinai, kurie migdo ir ramina. Gydytojų frazė: „Imk tabletę, praeis depresija“ atrodė labai patraukli.

„Pradėjusi gerti vaistus, greitai prie jų pripratau, tad gauti norimą rezultatą, medikamentų reikėjo vis daugiau. Gydytojai vaistus išrašinėdavo, o paskui atsirado ir kitokių būdų, kaip juos gauti. Tačiau tai jau buvo nebe gydymas, bet žalingas vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas jais“, – pasakoja moteris.

Supratusi, kad reikia kažką daryti, Vaida pradėjo mažinti dozes, bet tuomet pasireikšdavo sunki abstinencija: „Aš abstinencijos neatlaikydavau, todėl vėl didindavau dozes, keisdavau vaistus. Galų gale išvažiavau į reabilitacijos centrą ir ten įvyko vaistų nutraukimas. Aplinkui tuo metu šalia manęs buvo savo sritį gerai išmanantys darbuotojai ir tokias pat bėdas kaip aš turinčių asmenų bendruomenė, kuri labai padėjo.“

Praėjusi labai ilgą ir sunkų kelią, kol galų gale atsikratė priklausomybės, Vaida įkūrė priklausomų nuo benzodiazepinų asmenų grupę. Ji tai padarė supratusi, kad tokias pat bėdas patyrusių asmenų grupė ir palaikymas padeda sveikti.

„Jei žmogus jaučiasi bejėgis, jam įsižiebia viltis, pažiūrėjus į kitą žmogų, kuris sugebėjo tuos vaistus nutraukti ar šiuo metu mažina dozes. Panašaus likimo asmens pavyzdys suteikia vilties ir valios keisti savo gyvenimą“, – įsitikinusi moteris.

Raminamieji atsisuka prieš patį žmogų

Tadas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) rado raminamųjų tablečių pas šeimos narį. Tuo metu jis jautėsi prastai, todėl pradėjo juos gerti.

Iš pradžių vyras tai darė kartą ar du kartus per savaitę, kol pajuto, kad be šių vaistų pasidaro dar blogiau. Nuo raminamųjų prasidėjo panikos atakos. Tada vyras vaistus pradėjo gerti kas dieną.

„Jei nors vieną dieną nepavartodavau vaistų, pasidarydavo bloga, todėl pradėjau gerti kas dieną. Paskui norimo vaistų efekto pradėjau nejausti, todėl vėl didinau dozes. Vaistų išrašydavo gydytojas.

Vėliau prašiau, kad pas gydytojus vaistų prašyti eitų mano giminė. Man kai kuriose vietose taip pat išrašydavo. Taip pasiekiau didesnes nei vidutinės dozes“, – atvirai kalba vyras.

Nors jau pačioje pradžioje jis suprato, kad taip daryti nėra gerai, manė, kad nieko blogo nenutiks.

„Galų gale išėjo taip, kad įklimpau į tą priklausomybę šimtu procentų. Tada supratau, kad taip ilgai tęstis negali ir reikia mesti gerti šiuos vaistus. Žinojau, kad jei nesustosiu, laukia blogos pasekmės – žmogus tampa kaip daržovė, kuri ne gyvena, o tik vegetuoja, ir nori tik vieno – svaigintis vaistais.“

Tadas kreipėsi į Vilniaus priklausomybių ligų centrą, kur pasakė apie savo problemą. Tuomet prasidėjo sunkus darbas su gydytojų pagalba. Jis pakeitė tris ar keturis daktarus, kol galų gale vienas iš gydytojų nusiuntė jį į Suaugusių alkoholikų vaikų grupę. Būtent ten Tadas pamatė, kad tame pačiame pastate yra ir nuo vaistų priklausomų asmenų grupė, kurią pradėjo lankyti.

Dabar jis džiaugiasi, kad jau yra du mėnesiai, kaip raminamųjų, arba kitaip vadinamų benzodiazepinų, jis jau nebegeria. Vyras vaistus pradėjo mažinti pamažu, neskubėdamas, tada, kai pajusdavo, jog yra pajėgus tai padaryti.

Priprantama greitai

Pripratimas prie raminamųjų ir migdomųjų, anot klinikinės toksikologijos gydytojos anesteziologės reanimatologės Gabijos Laubner, išsivysto labai greitai. Užtenka ir kelių mėnesių vartojimo. Iš tų žmonių, kurie paskirtus raminamuosius vartoja ilgiau nei galima, apie keturiasdešimt keturi procentai pasidaro priklausomi.

„Jei žmogus pajaučia, kad gauti vaistai jam padeda, nuima baimę, nemigą, nuotaikos svyravimus, jis tęsia tų vaistų vartojimą. Kartais gydytojai paskiria vaistus ir neperspėja žmogaus, kad vartoti juos reikia labai atsakingai ir atsargiai. Neretai pasitaiko atvejų, kai gydytojai išrašo vaistus, kai to galbūt visai nereikia.

Tam tikrose situacijose visų pirma reikėtų pasiūlyti nemedikamentinį gydymą. Reikia suprasti, kad tam tikras gyvenimo situacijas įmanoma išgyventi be vaistų, renkantis kitus būdus, pavyzdžiui, psichoterapiją ir pan.

Bėda ta, kad kartais žmonėms ne taip gėdinga atrodo išgerti vaistus, nei nueiti pas psichologą. Kartais vaistų tikrai reikia, bet negalima jų vartoti ilgiau nei keturias savaites“, – perspėja gydytoja ir priduria, kad šiais vaistais galima spręsti tik trumpalaikes problemas.

Sunki abstinencija

Gydytoja Gabija Laubner teigia, kad gydymas nuo priklausomybės benzodiazepinams yra labai sudėtingas ir kompleksinis procesas. Vilniuje yra vienintelis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centras, į kurį kiekvienais metais stacionarizuojama maždaug aštuoniasdešimt žmonių, priklausomų nuo raminamųjų ar migdomųjų. Čia jiems atliekama detoksikacija. Tačiau ši procedūra – tik pirmas žingsnis.

Detoksikacija – labai sunkus procesas, nes nutraukus raminamųjų vartojimą pasireiškia itin sunki abstinencija.

„Palyginti su kitų psichoaktyvių medžiagų, opioidų, kitų narkotinių medžiagų detoksikacija, ši detoksikacija yra žymiai sudėtingesnė.

Žmogus patiria labai daug nepageidaujamų abstinencijos požymių, pasireiškiančių nutraukus vaistus. Tai prakaitavimas, pykinimas, didžiulis nerimas, panikos atakos, galvos ir raumenų skausmai. Pacientui sunku susikoncentruoti, miegoti, normaliai kvėpuoti, – pasakoja gydytoja. – Net iš heroino vartojimo išėjimas yra lengvesnis nei iš raminamųjų.

Abstinencijos simptomai sunkiai išgyvenami ir dažniausiai žmonės negali patys vieni jų ištverti. Minėti simptomai išlieka labai ilgai, todėl dažniausiai procedūra atliekama su gydytojo pagalba, dažniausia stacionare.

Paskui gydymas ambulatoriškai po detoksikacijos dar tęsiasi pusmetį ar net metus.“

Apie sunkiai išgyventą abstinenciją liudija visi nuo raminamųjų priklausomi asmenys. Jų patiriami simptomai neretai yra sunkesni ir ilgesni nei nutraukus alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Vaistai ne gydo, o žaloja

Kuo ilgiau žmogus nenutraukia vaistų, tuo labiau jo gyvenimo kokybė, t. y. miegas, darbingumas, socialinis gyvenimas, nuotaika blogėja.

„Šie vaistai sukelia biocheminius pakitimus smegenyse. Žmogui atrodo, kad jis normaliai funkcionuoja, bet ilgainiui miegas sutrinka taip, kad be vaistų jau iš viso negali miegoti. Vaistai gali sutrikdyti kognityvines, pažinimo funkcijas, pabloginti atmintį“, – įspėja G. Laubner ir priduria, kad visada yra verta nutraukti šių vaistų vartojimą, nes ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas vėliau atsisuka prieš žmones ir tik paaštrina jų ligas.

Šie vaistai ilgainiui sukelia neurodegeracines smegenų ligas. Todėl nors žmogus ir dvidešimt metų vaistus vartoja, verta šių vaistų vartojimą nutraukti.

Anot gydytojos, labai svarbu, kad žmogus pripažintų, jog yra priklausomas nuo vaistų ir žinotų, kad pagalba jam yra: „Po detoksikacijos mes žmogui rekomenduojame psichologo psichoterapeuto konsultacijas, kad asmuo grįžtų prie priežasties, kodėl pradėjo tuos vaistus vartoti. Jis turi mokytis išgyventi stresines situacijas ir problemas išspręsti be vaistų. Svarbiausia žingsnelis po žingsnelio eiti į priekį ir nebesižvalgyti atgal“.

Tie, kurie norėtų nutraukti šių vaistų vartojimą, kiekvieną ketvirtadienį 18.30-19.30 yra laukiami savitarpio paramos grupėje „Avilys“? Ji renkasi Šv. Kryžiaus namuose, L. Stuokos Gucevičiaus g. 4 / Daukanto a. 1, Vilniuje. Į grupės susirinkimus gali ateiti ir dalyvauti kiekvienas, turintis priklausomybę nuo vaistų ir norintis jų nevartoti. Dalyvavimas – savanoriškas, laisvas ir anonimiškas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.