„Jokioje medicinos srityje Lietuvoje nėra taip stipriai neigiami mokslo įrodymai, kaip gydant didelį cholesterolio kiekį, o turint omenyje, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar nusineša tūkstančius gyvybių kasmet, situacija darosi išties nejuokinga, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė.
– Medikams dažnai tenka įveikti klaidingą pacientų įsitikinimą apie didžiulę vaistų žalą ar neva farmacininkų bei medikų sąmokslą. Todėl, kovojant su dideliu mirtingumu nuo ŠKL, pirmiausia reikėtų kovoti su mitais.“
5 mitai apie vaistus nuo dislipidemijos
„Statinai sukelia didžiulį šalutinį poveikį“. Pasak kardiologės, visi vaistai pasižymi šalutiniu poveikiu, nes kiekvieno žmogaus organizmas į vaistus reaguoja skirtingai, statinai – ne išimtis. Vis dėlto šalutinių reiškinių baimė yra stipriai perdėta – paracetamolis, antibiotikai ar net vaistai skrandžio rūgštingumui mažinti turi daugiau ir grėsmingesnių šalutinių reiškinių nei dislipidemijai gydyti skirti vaistai.
Gydytojos teigimu, iki 10 proc. pacientų gali atsirasti raumenų silpnumas, o itin retais atvejais – raumenų pažaidos požymiai, kepenų fermentų padidėjimas. Nutraukus statinų vartojimą, ar sumažinus dozę minėti reiškiniai praeina.
Šie pašaliniai reiškiniai išties reti ir rutininė kepenų fermentų patikra nėra rekomenduojama. Svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį, atpažinti jį bei pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu.
„Statinus turėsiu vartoti visą gyvenimą“.
Tai tiesa, nes nutraukus vaistų vartojimą, fermentas, kuris kepenyse lemia lipidų ir baltymų junginių sintezę, tiesiog nebėra blokuojamas ir paciento kraujyje vėl nustatoma dislipidemija. Tačiau kardiologė griežta – dislipidemijos gydymas padovanoja pacientui ilgesnį gyvenimą, todėl vartoti vaistus atsisakę širdininkai dažnu atveju pasirašo ankstyvos mirties nuosprendį.
Įrodyta ir statinų nauda tiems pacientams, kurių aterosklerozinės širdies kraujagyslių pažaidos rizika yra didelė. Šie vaistai būtini ir tiems, kuriems nustatytos galvos smegenų ar kojų arterijų aterosklerozinės plokštelės. Atsiradus galimybei skirti sudėtinius vaistus, statinai gali būti vartojami vienoje tabletėje su vaistais, skirtais arterinei hipertenzijai gydyti, tad net ir tablečių skaičius nepadidėja, jei gydytojas paskiria dislipidemijos gydymą.
„Vartodamas statinus nejaučiu jokio efekto, vadinasi, jie neveikia“.
Kitaip nei vaistai nuo skausmo ar kraujospūdžio reguliavimui, kurių poveikį pacientas gali pajusti iš karto, statinai pasireiškia ilgalaikiu poveikiu organizmui. Jie ne tik sumažina „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, sutvirtina jų „stogelį“ – tai apsaugo nuo įtrūkimo ir trombo susiformavimo kraujagyslėje.
Statinai mažina uždegimo proceso raišką pačios aterosklerozinės plokštelės viduje ir taip stabdo jos didėjimą, kuris sutrikdo kraujo tėkmę į audinius. Šie poveikiai ir apsaugo nuo pakartotinio infarkto, išemijos, o gyvenimo pailginimo efektas yra vienas geriausiai įrodytų kardiologijoje.
„Jei atsisakysiu riebaus maisto ir sportuosiu – man nebūtina vartoti vaistų“. Jei nėra indikacijų skirti vaistus dislipidemijai gydyti, sveika mityba ir aktyvi veikla išties yra pagrindinis pacientui siūlomas būdas cholesterolio ir ŠKL rizikai sumažinti. Apskritai sveika gyvensena žmogų turėtų lydėti visą gyvenimą, tačiau ji negali pakeisti vaistų vartojimo, kai juos paskiria specialistas.
Gyvulinių riebalų sumažinimas mitybos racione (ne angliavandenių sąskaita) ir pakankamas fizinis aktyvumas yra svarbūs visiems, tai vienas geriausių prevencijos būdų, bet deja, jei jau žmogui nustatoma aterosklerozinė kraujagyslių pažaida, ypač persirgus miokardo infarktu ar insultu, reikalinga ir medikamentų teikiama apsauga.
"Tai, kad Lietuvoje po persirgtų ūminės išemijos sindromų išgelbėti pacientai atsisako vienos iš svarbiausių vaistų grupių – statinų, vartoja šiuos vaistus nereguliariai arba pernelyg mažomis dozėmis dėl mitų, yra labai blogas reiškinys ir jis mums visiems brangiai kainuoja – visuomenė sumoka už komplikacijų gydymą ir netektus darbingo bei kokybiško gyvenimo metus, o pacientas sumoka sveikatos ir gyvybės kainą", - apgailestavo kardiologė.
„Vaistus galima pakeisti kai kuriais maisto papildais“.
Jokių mokslinių įrodymų, kad maisto papildai gali būti alternatyva vaistams ir pailginti gyvenimą – nėra. Didelės IŠL rizikos atveju, taip pat papildai negali pakeisti dislipidemijos gydymo statinais – įrodymų nepakanka. Tačiau tais atvejais, kai dislipidemija nustatoma sveikam asmeniui ir padidinus fiz. aktyvumą, pakoregavus antsvorį ir laikantis sveikos mitybos rekomendacijų, išlieka galimas papildų naudojimas.
Žinoma, tai negalioja šeiminių paveldimų dislipidemijų atvejais, kaip pakitimai lipidogramoje itin ryškūs, tuomet net ir jauno amžiaus asmenims paskiriami statinai. Kai kurie žoliniai preparatai ar įvairūs aliejai, esantys papildų sudėtyje, gali šiek tiek sumažinti dislipidemijos lygį, tačiau skirtingai nei statinai, nepailgina gyvenimo ir nesumažina sergamumo infarktu.
Papildų kaina nėra maža, o efektyvumo įrodymų nėra, todėl stebina pacientų noras pakeisti vaistą maisto papildu.
N.Kupstytės-Krištaponės teigimu, nors širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau lietuvių gyvybių nei vėžys, pastarojo pacientai baiminasi labiau. Žmonės ištveria skausmingą ir alinantį chemoterapijos kursą, kad pailgintų gyvenimą bent keletą mėnesių, nors aterosklerozės diagnozė ne mažiau grėsminga. Ją kartu su širdies nepakankamu diagnozavus pacientui, beveik pusė jų miršta per penkerius metus.
Kardiologė ragina labiau pasitikėti savo gydytoju, skiriančiu bet kokius būtinus vaistus, o į informaciją internete žiūrėti itin kritiškai.
