Diagnozė pribloškė
Susirūpinti sveikata ir kreiptis į medikus krepšinio legendą privertė stiprus skausmas nugaroje. Prieš keletą mėnesių jam buvo diagnozuota klastinga autoimuninė liga.
„Kai pajutau stiprų skausmą nugaroje, supratau, kad man nutiko kažkas rimta. Išgirdęs diagnozę buvau priblokštas, bet nusprendžiau nepasiduoti ir kovoti. Viskas, ko dabar noriu, prisitaikyti prie savo problemų, kad jos kuo mažiau turėtų įtakos normaliam gyvenimui.
Tiesiog nieko nedaryti ir savęs gailėtis nėra išeitis“, – atvirame laiške rašė D.Blattas.
Nors dabar 191 centimetrų ūgio treneris nebėra toks judrus kaip anksčiau, jis nusprendė kovoti su liga dar daugiau judėdamas. Išgirdęs diagnozę vyras pradėjo intensyvią raumenis ir pusiausvyrą stiprinančią terapiją, atlieka įvairius pratimus vandenyje. Net ir sirgdamas D. Blattas neketina atsisakyti vyriausiojo trenerio pareigų „Olympiakos“ .
„Aš esu treneris, mano darbas – mokyti ir įkvėpti kitus žmones. Mano situacija nėra puiki, tačiau daugelis turi didesnių problemų“, – guodėsi garsus treneris.
Buvęs krepšininkas laikomas vienu geriausių amerikiečių trenerių Europos krepšinio istorijoje. Jis yra laimėjęs Eurolygą, Europos taurę, Europos krepšinio čempionatą, su Rusijos nacionaline rinktine iškovojęs olimpinį bronzos medalį.
D.Blatto trofėjų kolekcijoje – ir NBA čempionų žiedas. „Cleveland Cavaliers“ komandos vadovybė nusiuntė D.Blattui čempionų žiedą, nors tais metais komandą jis treniravo tik pusę sezono.
Iš pradžių iš „Cleveland Cavaliers“ atleistas treneris atsisakė priimti dovaną, bet vėliau pakeitė nuomonę ir žiedą priėmė.
Ne kartą buvo Lietuvoje
Bostone gimusio, Izraelio ir JAV pilietybes turinčio D.Blatto šaknys siekia ir Lietuvą. Jo proseneliai gyveno Priekulės miestelyje ir iš ten dar XX amžiaus pradžioje išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.
Ne kartą su savo treniruojamomis komandomis viešėjęs Lietuvoje D.Blattas visuomet gražiai atsiliepė apie Lietuvą ir mūsų šalies krepšininkus, o kartą pajuokavo, kad jam krepšinyje šitaip gerai sekasi būtent todėl, kad turi lietuviško kraujo.
Aistrą krepšiniui Davidas pajuto vaikystėje. Jo šeima buvo aistringa Bostono „Celtics“ gerbėja. Todėl nieko keista, kad su dviem seserimis augęs mažasis Davidas, prie ausies prisikišęs radijo imtuvą, klausydavosi kiekvienų savo numylėtosios komandos rungtynių.
Kartą treneris yra pajuokavęs, kad būtent todėl iki šiol jo ausis deformuota. D.Blattas garsėja ne tik kaip puikus treneris, bet ir kaip sąmojingas, iškalbus žmogus. Privačiame Prinstono universitete jis yra baigęs anglų literatūros studijas. Tai labai praverčia ir trenerio darbe – savo kalbomis jis turi motyvuoti ir įkvėpti žaidėjus.
Valios nestokoja
1981-aisiais studijas JAV baigęs D.Blattas, artimųjų džiaugsmui, nusprendė emigruoti į Izraelį. Ten jis tarnavo Izraelio armijoje, išmoko hebrajų kalbą. Kurį laiką pats profesionaliai krepšinį žaidęs D.Blattas 1993-iaisiais pradėjo trenerio karjerą. Anksčiau palikti žaidimo aikštelę krepšininką privertė patirta trauma.
Dėl puikiai besiklostančios trenerio karjeros D.Blattas dėkingas savo žmonai izraelietei Kinneret. Ji taip pat kurį laiką žaidė krepšinį ir net buvo D.Blatto auklėtinė. Tačiau į pasimatymą gražuolę Kinneret jis pakvietė tik po to, kai jos nebetreniravo.
Jau 28 metus susituokusi pora užaugino keturis vaikus – 28-erių dvynes Shani ir Adi, 22-ejų sūnų Tamirą ir 21-erių Elą. Dvynės, kaip ir tėvas, tarnavo Izraelio armijoje, o sūnus žaidžia krepšinį Jeruzalės „Hapoel“ komandoje ir nacionalinėje Izraelio rinktinėje.
D.Blattas labiausiai mėgaujasi būdamas sūnaus Tamiro treneriu. Pats Davidas vaikystėje su tėvu praleido mažai laiko. Jo gimdytojai – mokytoja ir biochemikas – pasuko skirtingais keliais, kai Davidui, jauniausiai atžalai iš trijų, buvo aštuoneri.
Vienas dalykas nuo tų dienų nepasikeitė iki šiol – ir vaikystėje, ir dabar D.Blattui nestinga atkaklumo ir valios.
Nuo jaunų dienų jis visada tikėjo, kad gali pasiekti viską, ko tik panorės. Su tokiu požiūriu net ir tokia klastinga liga kaip išsėtinė sklerozė žinomam treneriui bus tik dar vienas iššūkis, bet jokiu būdu ne nuosprendis.
Reikšmės turi ir paveldimumas
Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus. Kai kurios šios klastingos autoimuninės ligos formos itin pavojingos ir gali suluošinti žmogų.
Dažniausiai pasitaikantys išeminės sklerozės simptomai – nuolatinis nuovargio jausmas ir šlapimo pūslės sutrikimai. Kas antras, sergantis išsėtine skleroze ilgiau nei 15 metų, patiria judėjimo negalią. Kai kuriems pasireiškia regos ir miego sutrikimai, depresija.
Išsėtine skleroze dažniausiai serga jauni, darbingi 20–40 metų žmonės. Moterims ši liga nustatoma du kartus dažniau nei vyrams. O visame pasaulyje ja serga per 3 milijonus žmonių.
Kas sukelia išsėtinę sklerozę, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Tačiau tai, kad bene dažniausiai šia liga serga Skandinavijos, Šiaurės Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojai, medikams perša prielaidą, kad liga susijusi su vitamino D kiekiu. Taip pat neabejojama, kad ligos išsivystymui ir eigai reikšmės turi ir paveldimumas.
Medikai tvirtina, kad išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis. Dauguma ligos formų gali būti gydomos – vartodami vaistus pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą.
