Skelbiama, kad politikei nustatytas antrosios stadijos krūties vėžys.
Krūties vėžio diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta apie pusantro tūkstančio moterų. Nors vis daugiau moterų suserga šia onkologine liga, ji dar nereiškia mirties nuosprendžio. Laikui bėgant atsiranda vis veiksmingesnių krūties vėžio gydymo metodų.
Statistikos duomenys byloja, kad krūties vėžiu suserga dvigubai daugiau moterų ir vyrų nei prieš 30 metų. Kas tai lemia?
Kad susidaro ir aptinkama vis daugiau piktybinių krūties vėžio auglių, pirmiausia susiję su pailgėjusia gyvenimo trukme, geresniais tyrimų metodais. Įtakos turi ir gyvenimo būdas.
Esama ir gerų žinių: dabar nuo krūties vėžio miršta mažiau žmonių nei prieš dešimt metų. Dabar auglius galima anksčiau nustatyti ir veiksmingiau gydyti.
Gyvybę gali išgelbėti tik nuolatinis krūtų apžiūrėjimas ir mažiausiai vienas vizitas per metus pas moterų gydytoją, kad jis atliktų ankstyvuosius šios ligos tyrimus.
Ir apie tokio apsilankymo svarbą byloja skaičiai: kas septinta aštunta moteris kartą savo gyvenime suserga krūties vėžiu. Šią onkologinę ligą pastebėjus anksčiau, esama geresnių galimybių pagyti. Gali pakakti chemoterapijos ir amputacijos.
Bet ir pačios moterys turėtų bent kartą per mėnesį atidžiai apžiūrėti ir ištyrinėti krūtis ir vietas aplink jas. Ypač tinkamas laikas po menstruacijų, nes tuomet krūtinės audiniai yra ypač minkšti.
Svarbu atkreipti dėmesį į krūtų spenelius: ar jie tos pačios formos, vienodo aukščio, ar nepasirodo skysčio?
Kokio amžiaus moterys turi būti itin budrios?
Rizika susirgti krūties vėžiu tyko ne tik bet kokio amžiaus moterų, bet ir vyrų. Žengiant į brandesnį amžių, nuo 45 metų vėžio rizika gerokai padidėja. Veikiausiai dėl to kaltas gyvenimo būdo ir didesnio polinkio su amžiumi susirgti vėžiu derinys. Būtent krūties vėžio riziką didina ir hormoniniai veiksniai.
Kodėl į senesnį organizmą vėžys prasiskverbia greičiau nei į jaunesnį?
Vėžys – tai nesveikas organizmo ląstelių, kurios nekontroliuojamos dalijasi ir dauginasi, pokytis. Dėl paveldimųjų ląstelių savybių pokyčių gali susidaryti auglys, kuris įstengia išplisti į aplink esančius audinius ir juos sunaikinti.
Vėžio ląstelės per kraują ir limfmazgius gali pasklisti po visą kūną. Bet vis dar nėra žinoma, kodėl kai kurie žmonės suserga vėžiu, o kai kurie – ne.
Šios ląstelių dalijimosi klaidos atsiranda dažnai atsitiktinai ir su amžiumi jų daugėja. Kuo senesni tampame, tuo daugiau ląstelių dalijimosi vyksta organizme. Ir tuomet yra didesnė rizika, kad atsiras klaida ir ji bus perduodama toliau.
Rūkymas, alkoholis, nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas – metams bėgant gali palikti savo pėdsakų žmogaus organizme. Hormonų būklė ir greičiausiai paveldėtas rizikos genas taip pat vaidina savo vaidmenį.
Kokią įtaką turi hormonai?
Atsakymas į šį klausimą susijęs su daugeliu mitų, bet kai kurios aplinkybės patvirtintos moksliškai. Dabar žinoma, kad hormoniniai veiksniai gali turėti įtakos krūties vėžiui, nes augliai yra dažnai jautrūs hormonams.
Atrodo, kad įtakos turi ir tai, ar moteris per savo gyvenimą ilgai patyrė menstruacijų ciklo nulemtus estrogenų svyravimus ir naudojo sintetinį hormoną progestiną.
Todėl moterys, kurios, būdamos jaunos mergaitės, labai anksti patyrė menstruacijas, o brandesnio amžiaus būdamos vėlai patyrė menopauzę, dažniau suserga krūties vėžiu.
Be to, kuo dažniau moteris pastoja ir kuo ilgiau žindo kūdikį, tuo rečiau suserga krūties vėžiu.
Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas gali kiek padidinti krūties vėžio riziką. Bet šį faktą bent jau statistiškai sušvelnina tai, kad kontraceptinės tabletės apsaugo nuo kitų vėžio rūšių.
Ar pavojinga pakaitinė hormonų terapija esant klimakterinio periodo negalavimams?
Ji vienareikšmiškai padidina krūties vėžio riziką, net jei ji nėra labai ryški. Dėl to pakaitinė hormonų terapija turėtų būti tokia trumpa ir tokiomis mažomis dozėmis, kaip tik įmanoma. Ir tik tuomet, kai klimakterinis periodas suteikia moteriai daug problemų.
Be to, polinkis į vėžį gali būti paveldimas. Vadinasi, esama ir genetinių veiksnių, kuriais vienos gyventojų grupės skiriasi nuo kitų. Maždaug 10 proc. sergančiųjų krūties vėžiu turi tam tikro geno mutaciją.
Didžiausia rizika tyko labai mažos ir veikiau nežinomos tautų grupės – žydų aškenazių. Šios tautų grupės moterys dažnai turi BRCA1 ir BRCA2 genų mutaciją, kuri gerokai padidina riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Ši mutacija santykinai dažnai paliečia Islandijos moteris.
Pavojingi yra ne tik BRCA1 ir BRCA2 genai, esama dar ir kitų, kurie gali lemti krūties vėžio riziką. Ne visi jie išaiškinti ir jų poveikis veikiausiai mažesnis nei BRCA genų. Ir ne kiekviena rizikos geno turėtoja suserga.
Moterims patariama atlikti genetinį tyrimą, jei šeimoje dažnokai pasitaikydavo krūties vėžys. Pavyzdžiui, trys moterys susirgo šia onkologine liga ar dvi ir viena jaunesnė nei 51 metų. Arba jei šeimoje yra viena moteris, sirgusi krūties ir kiaušidžių vėžiu.
Krūties vėžys – ir vyrų liga
Vyrai krūties vėžiu serga daug rečiau. Vyrų krūtinės audinys storesnis, dėl to vėžys aptinkamas vėlai. Be to, jis blogai nustatomas mamografijos metu. Kita vertus, vyrai nežino, į kokį specialistą turėtų kreiptis.
Vyrų krūties vėžio rizikos veiksniai – amžius (nuo 70 metų pavojus padidėja), pasikeitęs hormonų lygis dėl antsvorio, fizinio aktyvumo stygiaus, didelio alkoholio kiekio, nesveikos mitybos.
Dėl spontaniškų geno mutacijų ir paveldėtų krūties vėžio genų taip pat gali atsirasti auglys.
Krūties vėžio simptomai
Ankstyvomis stadijomis kartais atsiranda neskausmingas gumbelis ar sukietėjimas, gali padidėti limfmazgiai, pakisti spenelių išvaizda.
Pažengusio vėžio simptomai – sukietėjimai, sustorėjimai krūtyje ar pažasties srityje, pakitęs krūtų dydis, forma, išskyros iš spenelių (kartais kraujingos), jų suminkštėjimas ar įsitraukimas į vidų.
Gali varginti ūminis, pulsuojantis krūtų skausmas, kartais krūties spenelio sritis atrodo tarsi išberta, oda virš naviko tampa panaši į citrinos žievelę.
Serga ir garsenybės
2005-aisiais Australijos dainininkei Kylie Minogue (49 m.) buvo pašalintas krūties auglys. Po šios informacijos garsiosios atlikėjos tėvynėje nepaprastai išaugo išankstinių krūties vėžio tyrimų skaičius.
2008 m. populiaraus televizijos serialo „Seksas ir miestas“ žvaigždė Cynthia Nixon (52 m.) pranešė, kad prieš dvejus metus jai buvo aptiktas piktybinis auglys. Jos motina nugalėjo krūties vėžį, kai S.Nixon buvo dvylika metų. Serialo žvaigždė prisipažino, jog visuomet manė, kad ši onkologinė liga palies ir ją.
2006-aisiais JAV muzikos atlikėja Sheryl Crow (56 m.) buvo gydoma nuo krūties vėžio. Dainininkė įkūrė „Sheryl Crow Imaging Center“, kuris skatina atlikti ankstyvojo krūties vėžio atpažinimo tyrimus.
Amerikiečių atlikėja Anastacia (49 m.) krūties vėžiu sirgo du kartus – 2003 ir 2013 m. Jai buvo pašalintos ir vėl atkurtos abi krūtys. Skausminga, bet, kaip sako Anastacia, ji vėl jaučiasi moterimi.
Prancūzijos kino žvaigždė Brigitte Bardot (83 m.) XX a. septintajame dešimtmetyje dėl savo pikantiškų kūno formų buvo sekso simbolis. Devintajame dešimtmetyje B.Bardot susirgo krūties vėžiu. Ji buvo pirmoji viešai prabilusi apie savo onkologinę ligą.
