Vieną sudėtingiausių profesijų pasirinkusio vyro širdis rugpjūčio 19-ąją sustojo kelių sankryžoje vairuojant automobilį. Infarktą ir klinikinę mirtį patyrusį pilotą išgelbėjo nepažįstamas žmogus, pradėjęs jį gaivinti gatvėje.
Nelaimės dieną buvo labai tvanku. Vilnietis buvo tik savaitei atvykęs į Lietuvą iš Turkijos, kur dirbo pilotu.
Norėdamas atsipalaiduoti jis nuvažiavo į Trakus paplaukioti baidare. Grįždamas namo jis telefonu paskambino žmonai ir pasiguodė, kad jaučiasi šiek tiek pavargęs.
Kai apie 18 valandą jo vairuojamas automobilis sustojo judrioje Vilniaus sankryžoje, netoli Spaudos rūmų, vyrui pasidarė labai bloga.
Jis nebuvo spėjęs įjungti avarinio signalo, todėl užsidegus žaliam šviesoforo signalui susidarė automobilių spūstis, kiti vairuotojai nepatenkinti ėmė signalizuoti.
Moteris, kuri pirmoji pripuolė prie stovinčio automobilio, negalėjo atidaryti jo durų. Ji šaukėsi pagalbos.
Tuo metu visuomeninio transporto stotelėje stovėjo Rytis Vaščiula (31 m.) ir laukė autobuso.
Virėju dirbantis vyras neseniai buvo baigęs skubios medicinos pagalbos kursus, kuriuose buvo mokoma, kaip reikia gaivinti.
Rytis atkreipė dėmesį, kad sankryžoje kažkas atsitiko. Jis priėjo prie automobilio, nors galėjo įlipti į atvykusį autobusą ir važiuoti namo.
„Pamačiau, kad vairuotojas į nieką nereaguoja, jo galva buvo atlošta. Iškėliau jį iš automobilio, paguldžiau ant gatvės, jis jau nekvėpavo, pradėjau gaivinti“, – pasakojo Rytis.
Mintyse iki trisdešimties krūtinės ląstos paspaudimų suskaičiavęs Rytis stengėsi dukart įpūsti oro į nukentėjusiojo plaučius.
Piloto gyvybė geso akyse. Atvykusi reanimobiliu medikų brigada tęsė gaivinimą ir vėliau vyrą nugabeno į Vilniaus universiteto Santaros klinikas.
Jam buvo atlikta procedūra – ištirpintas krešulys, užkimšęs širdies kraujagyslę. Keturias paras pilotas dar buvo komos būsenos. Kad nenukentėtų smegenys, vieną parą buvo taikomas hipoterminis gydymas ir užvilkta speciali šaldomoji liemenė.
Vilniečio motinos Auksės nė minutę neapleido viltis, kad sūnus atsigaus.
„Stebuklas, kad jis atsigavo, nes buvo tik nedidelė tikimybė, kad pavyks atkurti širdies kraujotaką“, – džiaugėsi Auksė.
Kai nukentėjusiojo gyvybei praėjo pavojus, jis buvo perkeltas į Valkininkų reabilitacijos ligoninę. Apie tai, kad jis jau buvo miręs, jam papasakojo mama. Ši žinia jam buvo skaudi, nes kurį laiką negalės apsivilkti piloto uniformos ir skraidyti.
Širdies smūgį patyrusiam vyrui dar bent pusę metų bus tęsiamas gydymas.
Tačiau sugrąžinta gyvybė yra neįkainojama dovana, kurią jis gavo.
Svarstydama, kas galėjo sūnui išprovokuoti infarktą, Auksė negalėjo prisiminti, kad jis kada nors būtų skundęsis širdimi.
Pilotų sveikata privalo būti nepriekaištinga, todėl vilnietis nuolat būdavo tikrinamas – gydytojai neįtarė nieko blogo.
Tačiau lemtingas tapo genetinis polinkis, sukeliantis širdies ir kraujotakos sutrikimus.
Auksės giminėje širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo ne vienas žmogus, jos sutuoktinis ir tėvas taip pat mirė nuo infarkto.
Baimė, kad infarktas sūnui gali pasikartoti, iki šiol slegia moterį. Ji prisipažino, kad labiausiai padeda malda ir tikėjimas. Pilotas – ne vienintelis sūnus Auksės šeimoje. Jis turi brolį dvynį, gyvenantį užsienyje.
Skirtumas tarp dvynių – vos dvidešimt minučių. Žinodamas, kad gresia infarktas, užsienyje gyvenantis dvynys jau anksčiau pradėjo vartoti vaistus, mažinančius blogąjį cholesterolį.
O Vilniuje gyvenantis brolis, kurį sužavėjo padangė, profilaktiškai nevartojo jokių priemonių, kurios padėtų išvengti širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų.
Pagal statistiką JAV 8 iš 10 žmonių, kuriems gatvėje ar kitoje viešoje vietoje sustoja širdis, būna gaivinami ne medikų, o praeivių.
Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Skubios medicinos klinikos vadovas, kardiologas profesorius Pranas Šerpytis apgailestavo, kad Lietuvos statistika nėra tokia džiuginanti.
Nepanikuoti ir nenuleisti rankų – taip turėtų elgtis artimieji, kurių akivaizdoje įvyksta nelaimė. Kadangi svarbi kiekviena minutė, būtina susisiekti telefonu 112 su greitosios pagalbos medikais.
Jie suteikia vertingos informacijos nukentėjusiojo artimiesiems, ką reikia daryti, kol atvyks reanimobilis.
Jei šalia esantys žmonės moka atlikti pradinį gaivinimą, turi pradėti krūtinės paspaudimus ir įpūtimus, jei ne, atlikti tik krūtinės ląstos paspaudimus, kol atvyks medikai.
Gaivinant žmogų svarbiausia teisingai atlikti širdies masažą – krūtinės ląstos paspaudimai turi būti atliekami tam tikru dažniu. Jei kas nors nežino, kaip dažnai turi būti atliekami paspaudimai, P.Šerpytis priminė liaudies dainą „Ant kalno mūrai“.
Pagal šios dainos ritmą galima atlikti iki 100 krūtinės paspaudimų per minutę. Atlikus 30 paspaudimų, būtina padaryti du įkvėpimus ir tęsti gaivinimą tol, kol atvyks greitosios pagalbos medikai“, – priminė gydytojas.
Lietuvoje vis labiau prieinami automatiniai defibriliatoriai – gyvybę gelbėjančių aparatų yra bankuose, prekybos centruose, sporto klubuose, oro uostuose, autobusų stotyse.
Įjungus defibriliatorių pasigirsta komanda, ką reikia daryti. Defibriliacija, atlikta praėjus ne daugiau kaip 5 minutėms po sąmonės netekimo, didina išgyvenamumą daugiau nei 70 procentų.
Pacientams, kuriuos ištiko staigi mirtis ir jie buvo atgaivinti, ligoninėje atliekama angiografija. O tie, kurių sąmonės būklė lieka neaiški, yra šaldomi, jiems taikoma terapinė hipotermija, o tai papildoma apsauga galvos smegenų ląstelėms.
„Jei nebūtų laiku atliekamas gaivinimas, mes turėtume ne žmogų, o tik biologinę būtybę be smegenų veiklos, kurios jau neįmanoma atkurti“, – įspėjo P.Šerpytis.
Taikant šiuolaikinius metodus Lietuvoje vis daugiau gaivinamų asmenų gali švęsti antrąjį gimtadienį – dieną, kai jiems pavyksta ištrūkti iš mirties gniaužtų.
Vilniaus gatvėse jau galima išvysti automobilį, ant kurio durelių yra užrašas „EKMO tarnyba“. Kad toks automobilis yra svarbus, išduoda dar vienas užrašas ant jo stogo: „Gyvybės palaikymas“.
EKMO – tai ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistema, palaikanti gyvybę.
Toks automobilis neseniai stovėjo prie Vilniaus universiteto Santaros klinikų, bet jame nebuvo įprastos bagažinės. Jos vietoje buvo įmontuota sistema, kuri gali padėti tada, kai žmogaus gyvybei gresia rimtas pavojus.
Šiuo automobiliu medikų komanda galėtų nuvykti į kitų šalies regionų ligonines ir reanimobiliu atgabenti į Santaros klinikas ligonius, kurie iki šiol dėl savo sveikatos būklės buvo vadinami „nepervežamais“.
Apie tai neseniai buvo kalbama tarptautinėje konferencijoje, vykusioje Vilniaus universiteto Santaros klinikose.
Į mūsų šalies sostinę buvo susirinkę medikai iš 11 valstybių, nes be EKMO metodo nebeįsivaizduojamas nė vienos šiuolaikinės ligoninės darbas.
Lietuvoje EKMO metodas taikomas Vilniuje ir Kaune. Ilgą laiką dirbtinės kraujotakos ir plaučių ventiliavimo sistemos buvo naudojamos tik kardiologiniams ligoniams.
Šalyje kilus vadinamajam kiaulių gripui EKMO metodas padėjo išgelbėti žmones, kuriems dėl gripo išsivystė sudėtingos plaučių komplikacijos.
Vienas garbingiausių tarptautinės konferencijos Vilniuje svečių buvo iš Mičigano universiteto atvykęs profesorius krūtinės chirurgas Robertas Hawesas Bartlettas.
Jis yra vadinamas EKMO sistemos tėvu. Lietuvoje garsusis chirurgas viešėjo pirmą kartą.
Profesorius R.H.Bartlettas, taip pat gydytojai Robertas Samalavičius ir profesorius P.Šerpytis pripažino, kad inovatyvi įranga – tai ateitis. Jei jauną žmogų ištiko mirtis, EKMO metodas jam galėtų padėti. Tačiau norint jį taikyti būtina atlikti dar keletą svarbių veiksmų.
80 procentų atvejų, kai sustoja širdis, įvyksta būnant namuose ar viešoje vietoje. Pradėti gaivinti turi artimieji ir praeiviai, nes negalima laukti, kol nukentėjusįjį pradės gelbėti atvykę medikai.
Todėl atlikti širdies masažą ir taikyti dirbtinį kvėpavimą turėtų mokėti kiekvienas žmogus, nes nežinia, kam ir kada gali atsitikti nelaimė.
Sistema padeda palaikyti gyvybę
Pasaulyje atlikta daugiau nei 100 tūkstančių procedūrų pacientams, kurių plaučiai, net ir dirbtinai ventiliuojami, negalėjo prisotinti kraujo deguonimi. Galimybę gyventi pacientams suteikia trumpalaikė kraujotakos palaikymo – EKMO sistema.
Lietuvoje ši sistema naudojama nuo 1998 metų. Prijungus EKMO sistemą veninis paciento kraujas prisotinamas deguonies ir pašalinamas anglies dioksidas, ir toks kraujas grįžta į paciento kraujo apytaką.
Nors EKMO sistema pati savaime negydo, ji suteikia laiko pritaikyti reikalingą gydymą ir palaiko paciento gyvybę. Santaros klinikose veikia EKMO komanda, kuriai vadovauja II anesteziologijos skyriaus vedėjas R.Samalavičius.
Čia kasmet atliekama daugiau nei 30 gyvybę gelbėjančių procedūrų.
Sveikatos apsaugos ministras jau pasirašė svarbų įsakymą, jo esmė yra tokia – prie universiteto ligoninių įkurtos specialios komandos, kurias sudaro anesteziologas, kardiologas, širdies chirurgas, perfuzininkas. Ši komanda gali nuvykti į kitą ligoninę, paimti reanimuojamą pacientą ir atsivežti. Anksčiau Lietuvoje nebuvo tokios teisinės galimybės – vykti su EKMO įranga (nuotr.) į kitą ligoninę.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai jau įspėjo, kad artimiausia gripo banga gali nusinešti daug gyvybių, nes naujas gripo virusas ypač atakuoja plaučius, sukeldamas sunkių komplikacijų. Tokiu atveju EKMO metodas praverstų ir nukentėjusiesiems nuo gripo.
„Jei pusę valandos gaivinant nukentėjusysis neatsigauna, jį galima jungti prie EKMO įrangos. Mes turime ne vieną sėkmės istoriją, kai ligoninėje nepavykdavo atgaivinti paciento tradiciniu būdu, bet jis likdavo gyvas dėl EKMO metodo“, – pasakojo P.Šerpytis.
