Tokią netradicinę operaciją atliko vaikų chirurgai medicinos mokslų daktaras Arūnas Strumila ir Rūta Dagilytė.
Po operacijos kitą dieną išėmus dreną iš krūtinės ląstos, vaikas atsigavo, jam buvo skirtas reabilitacinis gydymas. Nors jis neteko pusės kairiojo plaučio, jautėsi kur kas geriau nei prieš operaciją.
Jo tėvams palengvėjo, nes nebeliko priežasties, dėl kurios sūnus dažnai sirgdavo plaučių uždegimu.
Įgimtas darinys buvo kaip tiksinti bomba. Jis užėmė nemažą šio plaučio apatinės skilties dalį. Tėvai neslėpė džiaugsmo, kad sūnų pavyko operuoti neatveriant krūtinės ląstos. Nors medikai buvo įspėję tėvus apie tai, kad nesėkmės atveju gali tekti taikyti ir tradicinį metodą.
Dar vienu laimingu sutapimu vilniečiai vadino tai, kad laukdamiesi sūnaus patys kreipėsi dėl genetinių tyrimų. Pagal valstybės finansuojamą programą jiems tokie nemokami tyrimai nepriklausė.
Tai padėjo laiku aptikti darinį dar vaisiui bręstant įsčiose, nors medicinos literatūroje nurodoma, kad plaučių sekvestras yra sunkiai diagnozuojamas, kadangi dažnai painiojamas su kitomis ligomis.
Be operacijos plaučių uždegimas būtų nuolat kartojęsis. Vilniečių sūnus, kuriam nebuvo nė trejų metų, net penkis kartus buvo gydytas nuo plaučių uždegimo. Prieš operaciją jo būsena vis blogėjo – žaisdamas jis greičiau pavargdavo, lipdamas laiptais imdavo dusti, o bronchitas greit pereidavo į plaučių uždegimą,
Apie įgimtą patologiją – plaučių sekvestrą – būsimi tėvai sužinojo nėštumo metu, kai nutarė atlikti genetinius tyrimus. Jie buvo įspėti, kad naujagimis turės kairiojo plaučio patologiją. Ši žinia vilniečiams sukėlė šoką.
Tokiais atvejais būtinas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, taikoma tradicinė operacija torakotomija, kai atveriama krūtinės ląsta ir pašalinama pakitus plaučio dalis, tačiau šįkart buvo pasirinktas labiau tausojantis metodas.
Mažiau skausmo, mažiau komplikacijų, trumpesnis gijimo laikas – tuo pasižymi naujos kartos operacijos, padedančios tausoti vos kelių dienų amžiaus naujagimius ir mažamečius.
Tačiau naujos kartos medicinos aparatas, naudojamas šalinti įgimtus plaučių pakitimus, gali kainuoti daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
Įgimta patologija formuojasi dar nėštumo metu, todėl neretai gimdyvės jaučiasi kaltos, kai į pasaulį ateina sergantis kūdikis. Chirurgas A.Strumila paneigė mitą, kad šiai ligai atsirasti turi įtakos motinų gyvensenos įpročiai.
„Didžioji dalis įgimtų patologijų neturi aiškios priežasties, tai gali būti susiję su genų pakitimais“, – teigė A.Strumila.
Chirurgas pasakojo, kad plaučių uždegimas nėra reta liga, kuria suserga vaikai. Tačiau įgimta patologija tokį uždegimą būtų padariusi nuolatiniu. Tai būtų tęsęsi be perstojo, nes plaučio įgimtas darinys tampa nuolatiniu infekcijos šaltiniu.
„Didelė bėda yra ir tai, kad plautis pradeda silpnėti dėl prasidėjusio uždegimo, jis negalėtų normaliai vystytis“, – tikino A.Strumila.
Plaučio sekvestras – reta liga, Lietuvoje pasitaiko keli atvejai per metus. Tai įgimta patologija, kai plautyje arba šalia jo, pleuros ertmėje, susiformuoja papildomas darinys su atskira kraujotaka. Tai atsitinka maždaug vienam iš 50 000 naujagimių.
Plaučių sekvestras vaikui gali būti nustatytas ultragarsu iškart po gimimo. Tačiau operuojama tada, kai vaikas paauga ar kai patologija sunkina jo vystymąsi.
Kol išaiškėja tikroji ligos priežastis, būtina atlikti ne vieną tyrimą, todėl sugaištama daug laiko.
Jei atliktose rentgeno nuotraukose pastebimas ir įtariamas sekvestras, skiriama kompiuterinė tomografija. Kompiuterinės tomografijos vaizduose neretai matomas papildomas darinys plaučių audinyje ir atskira kraujagyslė, einanti iš aortos į sekvestrą.
Įgimtą darinį su plaučio skiltimis įmanoma šalinti keliais būdais. Vienas jų - torakotomija, kai atliekamas didelis pjūvis krūtinės ląstos šone, kitas - torakoskopinė operacija, kai odoje padaromi tik trys maži pjūviai – du pjūviai maždaug trijų milimetrų ir vienas - centimetro ilgio.
Torakoskopija – pažangesnis, mažai invazinis, visame pasaulyje pripažintas metodas, nes po tokių operacijų vaikai patiria daug mažiau skausmo, greičiau sveiksta, išvengia komplikacijų: stuburo iškrypimo, skoliozės.
Vilniečiai chirurgai yra pirmieji, atlikę Lietuvoje torakoskopiją vaikui pašalinti įgimtą darinį bei dalį plaučio.
Tai viena sudėtingiausių operacijų, nes reikia kruopščiai atskirti stambias kraujagysles iš plaučių audinio, nepažeisti likusios plaučio skilties kraujotakos, nes nesėkmės atveju reikėtų pašalinti visą plautį.
Tokiai operacijai būtina iš anksto ruoštis. Kad galėtų įsigyti šiuolaikinę medicinos įrangą, Vaikų ligoninė dalyvauja ne vienoje labdaros akcijoje.
„Kad galėtume dar saugiau atlikti vaikams sudėtingas operacijas dėl įvairų įgimtų defektų, mums būtini šiuolaikiniai instrumentai ir įranga“, - pasakojo A.Strumila.
Vaikų chirurgijai pasišventęs gydytojas prisipažino pasakojo, kad tai nėra įprastas darbas.
Kasmet gydytojas su kolegomis atlieka apie 300 operacijų, iš jų – apie 100-150 būna mažai invazinės operacijos.
Torakoskopija bei laparoskopija yra naudojama šalinant įgimtus stemplės pakitimus, žarnų nesuaugimą, diafragmos išvaržas.
Santaros vaikų ligoninės chirurgai, kurie mažai invaziniais chirurginiais metodais (laparoskopija, torakoskopija ir kt.) operuoja ligonius jau daugiau nei dešimtmetį, savo patirtį ir įgūdžius ne kartą yra pritaikę retoms ligoms gydyti.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai operaciją tenka atlikti vos gimusiam kūdikiui – pirmąją ar antrąją jo gyvenimo dieną.
