Ar už vėžio gydymą išties reikia susimokėti?

Priežasčių, kodėl žmonės duoda kyšį medikui, yra ne viena. Psichologų teigimu, viena pagrindinių – nesaugumo jausmas, kurio šaknys slypi dar gūdžiame sovietmetyje. Kai be vokelio į gydytojo kabinetą geriau buvo neužeiti. Deja, šie įpročiai ir dabar kiša koją sveikatos apsaugos sistemos gerinimui ir medicinos pažangai.

 Ar už vėžio gydymą išties reikia susimokėti?<br> 123rf.com nuotr.
 Ar už vėžio gydymą išties reikia susimokėti?<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 25, 2019, 8:57 AM, atnaujinta Nov 25, 2019, 11:29 AM

Su šia nuomone sutinka ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

„Išties, susirgęs bet kokia, o ypač – onkologine, liga žmogus jaučiasi nesaugus, pažeidžiamas. Mėnuo laukiant gydymo paskyrimo gali pasirodyti amžinybe, nes žmogus susiduria su nežinomybe, tenka ilgai laukti eilėje, kol pateks pas gydytoją, atliks tyrimus, tuomet kankina dvejonės, ar duoti kyšį prieš operaciją „kad viską padarytų gerai“. Deja, girdime, kad nutinka taip, jog duoda. Džiugu, kad vis rečiau“, – sako POLA direktorė.

Vis dar yra problema

Prieš penkerius metus POLA įtraukė į savo darbotvarkę ir antikorupcijos temą – tiek su pacientais, tiek su medikas, tiek su gydymo įstaigomis pradėjo daugiau bendrauti šiuo klausimu. Anot pašnekovės, bendraujant išryškėja įvairi patirtis ir nuomonė.

„Visų pirma, kai klausimas yra užduodamas viešai, mažai, kas pasisako, jog duoda „vokelį“ ar kitaip „atsidėkoja“, bet bendraujant individualiai išaiškėja, jog korupcija vis dar opi problema“, – sako N. Čiakienė.

Žalias koridorius

Visgi pašnekovė džiaugiasi gerėjančia situacija. Jei lygintume praėjusių metų kyšio prievartavimo indeksą su 2014 metų rezultatais, pastebėtume teigiamus pokyčius. Būtent dėl to, kad tenka ilgai laukti, žmonės gali norėti ir tikėtis pakliūti pas gydytojus greičiau, juos ar registratores „pamaloninę vokeliu“.

„Diagnozavus onkologinę ligą pirmą kartą yra suteikiamas „žalias koridorius“. Ir tai apibrėžta įstatymiškai. Yra numatyta, jog maksimalus laukimo terminas nuo diagnozės nustatymo iki gydymo pradžios turi neviršyti 14 kalendorinių dienų, o maksimalus laikas, per kurį turi būti pradėtos reikalingos ambulatorinės chemoterapijos, radioterapijos, hematologijos paslaugos – 30 kalendorinių dienų“, – teigia asociacijos atstovė ir priduria, kad problema yra dar ir ta, kad mūsų pacientai nežino, kokias paslaugas jiems garantuoja sveikatos apsaugos sistema.

Dėl šios priežasties prieš kelerius metus Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija pradėjo teikti nemokamas teisines konsultacijas pacientams, turintiems POLA kortelę. Užklausas jie gali pateikti internetu. Vėliau apibendrinti atsakymai, į pacientams rūpimus klausimus, publikuojami asociacijos interneto tinklalapyje.

Ar nebus per vėlu?

Dažnam kyla natūralus klausimas – ar mėnuo yra optimalus laiko tarpas? Ar nebus per vėlu išgirdus tokią diagnozę? POLA vadovė ramina – anot jos, tai normali laiko trukmė, kuri nepadarys didelės įtakos ligos eigai.

„Tai atitinka tarptautinius standartus, ir mūsų onkologinių ligų gydymo centrai to standarto laikosi. Reiktų pabrėžti, kad vėžys nesusiformuoja per kelis mėnesius – paprastai tai trunka metų metus. Tad dažnu atveju mėnuo laukimo situacijos nekomplikuos. Žinoma, jei liga yra stipriai pažengusi, paciento sveikatos būklė yra sudėtinga, jam pasireiškia pavojingi gyvybei simptomai, situacija yra kritinė, tad asmuo turėtų būti skubiai hospitalizuojamas, bet jokių vokelių nereikia“, – primena N. Čiakienė.

Kur kas didesnė problema su ligoniais, kurie po pirminio gydymo toliau tęsia apsilankymus pas onkologus ir negauna „talonėlių“ laiku. Tarkime – tikrintis reikėtų po trijų mėnesių, o jie pakliūva pas gydytoją tik po penkių. Tokiems atvejams reikia skirti daugiau dėmesio – spręsti išankstinės registracijos klausimus, užtikrinti, kad baigęs vieną procedūrą iš gydymo įstaigos pacientas neišeitų nežinodamas kito apsilankymo datos, tad būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp gydytojų, slaugytojų ir pacientų, tačiau bet kokiu atveju kyšis nėra išeitis.

Reikia ne pinigų

N. Čiakienės nuomone, medikams ir ligoninėms iš pacientų reikia ne finansinės paramos, o žmogiško požiūrio ir bendradarbiavimo. „Išties, kiek bendraujame su gydytojais, jie labiausiai iš pacientų tikisi bendradarbiavimo, nori, kad jais pasitikėtų, paisytų paskirto gydymo taktikos, o ne užsiimtų savigyda. Juk ir pacientų būna visokių – ateina pikti, iškart nusistatę priešiškai. Tad malonus žodis kur kas vertingesnis nei tas vokelis, kuris neleidžia tobulėti visai sveikatos apsaugos sistemai“, – pokalbį baigia pašnekovė.

Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.