Neseniai lietuviškai pasirodžiusios knygos „Visa tiesa apie vėžį“ autorius sako, kad kaip tik – svarbu įveikti ligos baimę, o tai padaryti padeda žinios.
Naujausioje knygoje prof. D. Khayat teigia, kad vėžio priežasčių yra daugiau – ne vien virusai, rūkymas ar prasta mityba. „Kiek daug per ilgą karjerą regėjau ligonių, kurie sportavo, nerūkė, buvo vegetarai, bet, savo didžiai nuostabai, susirgo vėžiu.
Ir kiek daug pacientų man atskleidė, kad prieš išgirsdami diagnozę išgyveno didžiulį sielvartą. Tad galiu teigti, kad tikrai egzistuoja ryšys tarp vėžio ir emocijų“, – pastebi prof. D. Khayat.
Knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ gydytojas patraukliai, išmintingai ir… visai nebaisiai pasakoja apie žmogaus kūną, vėžines ląsteles, jų susidarymą ir veikimą žmogaus organizme. Taip pat pateikia daugybę patarimų, kaip išsaugoti emocinę bei fizinę sveikatą.
– Knygos paantraštė skelbia – „kaip nustoti bijoti“. Daug žadate.
– Vėžys – lyg serijinis žudikas. Kai žinai, kaip jis veikia, kokie jo motyvai, baimės nebelieka. Pažinodamas savo priešininką, jautiesi labiau valdąs padėtį. Tik bėda, kad apie vėžį ligoniams pranešama taip, tarytum jie netrukus mirs.
– Kodėl?
– Šią ligą gaubia paslaptis. Žmonėms suprantama, kad užsikimšus arterijai ištinka infarktas. Bet jiems neaišku, kodėl, moteriai pašalinus krūtį, vėžys atsinaujina kepenyse.
– Pagrindiniai rizikos veiksniai visiems žinomi: rūkymas, prasta mityba. O kaip veikia stresas, apie kurį kalbate knygoje?
– Nebuvo nė vienos vakarienės, nė vienos konferencijos, kad man kas nors nebūtų pasakęs: „Sutikite, vėžį sukelia stresas.“ Jau beveik 45 metus gydau ligonius nuo vėžio ir girdėjau labai daug skausmingų istorijų, kurias ligoniai išgyveno prieš susirgdami.
Ryšį tarp streso ir vėžio visada neigiau, norėjau kalbėti tik apie moksliškai įrodytus dalykus, tad reikėjo padaryti galą spėlionėms.
Peržvelgiau viską, kas paskelbta šia tema. Šiandien esu įsitikinęs, toks ryšys egzistuoja: jis jau beveik įrodytas. Knygoje stengiuosi paaiškinti, kaip viskas vyksta.
– Ir kaipgi viskas vyksta?
– Kaip rodo tyrimai, jei žmogus nebeįstengia valdyti streso, neturi kam išlieti savo nevilties, nemato išeities, padidėja rizika susirgti vėžiu. Mes „esame“ mūsų pačių ląstelės: jeigu joms atrodo, kad kančia niekada nesiliaus, daugelis sargybinių, neleidžiančių vystytis nenormalioms ląstelėms, nebeatlieka savo darbo, todėl ląstelės nusprendžia mirti ir suserga mirtina liga.
– Ar moksliniai tyrimai jums atrodo pakankamai įtikinami?
– Taip. Kiekvienas pats sprendžia, ar jis jaučiasi įtikintas. Aš jaučiuosi. Palyginti su rūkymu, prasta mityba, virusais, streso poveikis minimalus. Tačiau stresas didina riziką. Todėl per daugelį metų savo skyriuje įdiegiau ir kitokius ligos gydymo būdus. Reikia ieškoti metodų, mažinančių įtampos mums daromą žalą.
– Ar į jus žiūrima rimtai, kai kalbate apie fitoterapiją arba spalvinimą?
– Kai Paryžiaus Sarpeltrijero ligoninėje įsteigiau hipnozės, sofrologijos, refleksologijos kabinetus, visi juokėsi. Tačiau kabinetai buvo pilni pacientų. Matau, kad šie metodai taikomi vis plačiau, juos siūlo daug medicinos įstaigų. Būtų gerai, kad apie tai susimąstytų ir svarbūs žmonės.
– Papasakokite apie Floransą – pacientę, nuo kurios viskas prasidėjo…
– Savaime suprantama, Floransa – netikras jos vardas. Šią jauną moterį nuo vėžio gydžiau septynerius metus. Bet vieną dieną jos būklė staigiai pablogėjo. Sakysite – tai normalu, bet ne visai taip.
Toks žaibiškas ligos vystymasis, atsparumas visiems gydymo metodams… Likus kelioms savaitėms iki mirties, Floransa man papasakojo, kad ją paliko vyras. Ji buvo apimta sielvarto ir nevilties, kad toliau turės kovoti viena, jautėsi labai silpna ir nieko verta. Per savo gyvenimą tokių atvejų mačiau nepaprastai daug.
Tai mane ir paskatino pradėti skaityti viską, kas parašyta šia tema. Išėjus knygai, visi mano ligoniai puolė pasakoti savo istorijas. Žmonės pradėjo kalbėti… Tai milžiniškas proveržis!
– Kodėl po tiek daug metų vis dar nepavyksta išgydyti vėžio, sustabdyti ligos, kaip, pavyzdžiui, pavyko sustabdyti AIDS?
– AIDS – tai keletas genų. O vėžinės ląstelės genetinis fondas – toks pat kaip ir normalios ląstelės, tai yra 48 chromosomos su 25 000, 30 000 genų. Kuo daugiau galimybių, tuo viskas subtiliau ir sudėtingiau. Bėda ta, kad vėžio genai – tai gyvybės genai. Vėžys – tai gyvybė! O gyvybė yra neįtikėtinai galingas dalykas.
– Ar kada nors pavyks jį išgydyti?
– Šiuo metu išgydoma 65 % vėžio atvejų, per porą metų miršta 15 % ligonių, o kitų liga tampa lėtine. Ar pavyks išgydyti vėžį? Taip. Tik bus atrastas ne vienas gydymo metodas, nes nėra vieno vėžio.
Vėžys taps išgydomas, nes bus atrasta tiek gydymo metodų, kiek yra ligonių. Aš to jau nepamatysiu, mano vaikai – galbūt.
Iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė
Parengta pagal https://www.midilibre.fr
