Ryšys tarp mitybos ir vėžio buvo nustatytas daugiau nei prieš 100 metų, tačiau medikai iki šiol neanalizuoja pacientų gyvenimo būdo faktorių. Tiesą sakant, mokslininkai neturi įrankių, kurie padėtų nustatyti, kurie faktoriai labiausiai prisidėjo prie vėžio atsiradimo. Tikimasi, kad ateityje bus sukurti tyrimai, kurie padės nustatyti, ar žmogus susirgo vėžiu dėl genetinių priežasčių, ar dėl maisto, ar kitų veiksnių.
Jau dabar mokslininkai žino keletą esminių faktorių, prisidedančių prie vėžio vystymosi ir mityba tikrai yra vienas iš jų. Mokslininkai nustatė, kad sotieji riebalai savo funkcijomis pamėgdžioja vadinamuosius onkogenus. Konkrečiau, jie atlieka tai, ką įprastai daro MYC genas – įgalina ląstelių perprogramavimą, taip leisdamas joms tapti vėžinėmis. Kuomet MYC genas yra per daug išreikštas, vėžys gali vystytis greičiau ir yra sunkiau pagydomas.
Mokslininkai ištyrė 319 prostatos vėžiu sergančių žmonių genus ir sugretino juos su šių žmonių mitybos ypatumais. Paaiškėjo, kad gyvulinės kilmės riebalai, ypač kai jų mityboje yra išties daug, atlieka tą pačią funkciją kaip ir MYC genas. Šiuos rezultatus mokslininkai patvirtino naudodami laboratorines peles.
Ką tai reiškia? Na, riebi mityba gali padėti prostatos vėžiui augti ir plisti. Tai reiškia, kad kuo maiste daugiau sočiųjų riebalų, tuo didesnė tikimybė mirti nuo prostatos vėžio (greičiausiai, ir kitų vėžio formų, bet šis tyrimas to neįrodė). Mokslininkai apskaičiavo, kad nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų faktorių, riebi dieta net keturis kartus išaugina mirties tikimybę tarp prostatos vėžiu sergančių žmonių.
Žinoma, riebi mityba yra susijusi ir su kitomis sveikatos problemomis, tarp kurių yra ir viršsvoris bei nutukimas. Kiti tyrimai įrodė, kad viršsvorio turintys vyrai susiduria su aukštesne prostatos vėžio rizika. Šis naujas tyrimas rodo, kad tai nėra susiję tik su papildomais kilogramais, bet ir su dideliu riebalų kiekiu kasdienėje mityboje.
