Vos 26 metų merginai periodiškai užeidavo labai stiprūs pilvo bei galvos skausmai ir dažnai jausdavosi išsekusi. Nepaisant to, kad Kristinos sveikatos rodikliai buvo geri, ji jautėsi labai prastai.
„Tam, kad mergina sužinotų apie stiprią alergiją maistui, turėjo pasidaryti maisto netoleravimo testą. Na, o pakeitus mitybą, pasikeitė ir jos savijauta“, – pasakoja specialistas. Tad jis išskiria 10 požymių, kurie padeda suprasti, jog valgomas maistas sargdina.
1. Dažnas ėjimas į tualetą
Dažnai stiprų maisto netoleravimą turintys asmenys vengia lankytis viešose vietose ir ten valgyti dėl baimės, kad paskui skubiai gali prireikti į tualetą.
„Tiesioginis ir betarpiškas maisto netoleravimo simptomas yra virškinimo stresas. Tai pasireiškia stipriais pilvo skausmais, dujų kaupimusi, pilvo pūtimu ir viduriavimu, neretai diagnozuojamas dirgliosios žarnos sindromas. Manoma, kad priežastis yra blogai suvirškinami angliavandeniai“, – teigia A.Unikauskas.
2. Raumenų ir sąnarių skausmas
Laidos vedėjo tvirtinimu, naujai pripažinta medicininė būklė paveikia iki 6 proc. gyventojų. Tai fibromialgija, kuriai būdingas ilgalaikis ir išplitęs skausmas ne vienai konkrečiai kūno zonai.
„Vienas tyrimas parodė, kad beveik 50 proc. sergančiųjų fibromialgija teigė, jog simptomai pablogėjo būtent dėl tam tikrų maisto produktų“, – atskleidžia A.Unikauskas.
3. Galvos skausmai
Tai labai dažnas maisto netoleravimo simptomas, kurį gali sukelti mononatrio glutamatas. Tyrimai rodo, kad žmonės, jautrūs maiste esančiam glutamatui, gali patirti galvos skausmus, raumenų įtampą, tirpimą ir bendrą silpnumą po didesnio tokio maisto kiekio.
4. Nuovargis
„Lėtinio nuovargio sindromas – tai sutrikimas, kuris paveikia asmens gebėjimą vykdyti reguliarią kasdienę veiklą.
Šiuo atveju maisto netoleravimas jau seniai įtariamas, kaip pagrindinis šios problemos sukėlėjas, kartu su genetika, uždegiminiais procesais, stresu ir panašiai. Aišku, tam patvirtinti reikia išsamesnių tyrimų“, – tvirtina laidos vedėjas.
5. Gliuteno netoleravimas
Šį baltymą galima aptikti kviečiuose ir kituose grūduose. Jis yra sudedamasis komponentas, kuris gali sukelti virškinimo stresą tam tikrai žmonių grupei. Na, o sergantieji celiakija turi fiziologinį atsaką į gliuteno suvartojimą.
Pasak specialisto, manoma, kad nuo 0,5 iki 13% žmonėms, nesergantiems celiakija, vis tiek kyla sunkumų virškinant gliuteną.
6. Sulėtėjusi skydliaukės veikla
Tai reiškia, kad ji negamina pakankamai skydliaukės hormonų, o maždaug 16% sergančiųjų celiakija turi antikūnų, kurie atakuoja skydliaukę.
Anot A.Unikausko keli tyrimai taip pat nustatė, kad dieta be gliuteno sumažina su skydliauke kovojančių antikūnų skaičių, o tai yra palanku hipotirozės gydymui ir prevencijai.
7. Pieno netoleravimas
„Yra apskaičiuota, kad 65% žmonių turi laktozės netoleravimą, o tai yra labiausiai paplitusi maisto alergijos rūšis.
Tačiau alerginę reakciją gali sukelti ir pieno baltymas kazeinas. Na, o reakcijos sunkumas priklauso nuo individo, bet daugeliu atvejų atsiranda virškinimo trakto simptomai, panašūs į dirgliosios žarnos sindromo“, – pabrėžia laidos vedėjas.
8. Paūmėja reumatoidinis artritas
A.Unikauskas sako, kad jį sukelia genetika ir aplinkos dirgikliai, įskaitant dietą. Teorija teigia, kad tam tikras maisto jautrumas gali sukelti uždegiminį imuninį atsaką, kuris prailgina arba dar labiau pablogina sąnarių uždegimą, o tai padidina skausmą ir tinimą pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu.
9. Odos problemos
Odos reakcijos, pavyzdžiui bėrimai ir egzema, dažnai siejamos su maisto alergijomis. Žinoma, pagrįstą diagnozę gali pateikti tik kraujo tyrimai.
10. Svogūnas ir česnakas erzina skrandį
Kai kurie iš labiausiai paplitusių maisto dirgiklių, sukeliančių virškinimo stresą, yra svogūnai ir česnakai. Jie turi fruktanų, kurie gali padidinti jautrumą tam tikram maistui.
Taigi, jei jaučiatės blogai, vertėtų ieškoti atsakymų savo mityboje, mat nedideli pokyčiai gali greitai pakeisti sveikatos būklę į gerąją pusę.
