Nors Rūta sulaukė daug įvairių patarimų, iki šiol nė vienas jų nepadėjo.
„Skaitau ir juokiuosi, kaip viskas gerai išeina, o labiausiai patikusius patarimus išdėlioju, tikiu, kad ir jums pravers“, – rašė R.Mikelkevičiūtė.
Tarp patarimų – seksas rytą, tada žiupsnis druskos po liežuviu, silkės gabalėlis, tada – šaltas dušas. Vėliau galima pakvėpuoti dešine šnerve, padaryti 20 pritūpimų, užkąsti lašinių ir juodojo šokolado, tada – užkrimsti česnako skiltelės ir – seksas vakare.
„Suabejojau, ar man nėra per daug tų patarimų – juk visos dienos jiems neužteks“, – svarstė televizijos laidų vedėja.
Geriausias patarimas jai atrodė toks: „Nieko nekeiskite, nes žemas spaudimas yra jaunystės ženklas.“
Kai kurie gerbėjai patarė gerti daug vandens, tinka ir apelsinų sultys.
Buvo ir tokių nuomonių, kad kraujospūdį normalizuoja dienos miegas.
Atsiliepė ir Rytų medicinos šalininkai, jie priminė, kad gelbėja bėgiojimas rytais ir ajurvedinė prieskonių arbata.
Tris, o kartais keturis kartus per savaitę sporto klubą lankanti Rūta pastebėjo, kad kraujospūdis šiek tiek pakyla judant, tačiau vos persirengia ir pasako trenerei „viso gero“, vėl pažemėja. Rūta net juokavo, kad tikriausiai reikėtų gyventi sporto salėje.
Pradėti sportuoti televizijos laidų vedėją paragino vienas specialistas – pasiūlė mažinti krūvį smegenims ir didinti jį raumenims, nes kartais spaudimas siekia vos 110/60, o kai ji laukėsi, būdavo 90/50 ar 85/45.
„Tokia mano prigimtis – visą laiką esu tarsi mieganti gražuolė. Stengiuosi kraujospūdį pakelti kava.
Be sportavimo, būna dar vienas momentas, kai man pakyla spaudimas, – tai akimirka prieš filmavimą ar tiesioginį eterį“, – prisipažino moteris.
Tokia būsena jai labai patinka – tai kaip užkaitęs kraujas sportininkui prieš prasidedant olimpinėms žaidynėms.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Valerijus Morozovas taip pat dažnai sulaukia pacientų skundų dėl kraujospūdžio. Tačiau didžioji dalis jį turi ne žemą, o padidėjusį.
Padidėjusio kraujospūdžio liga vadinama hipertenzija, o žemas kraujospūdis vadinamas tik simptomu. Nėra tokios diagnozės kaip mažas kraujospūdis, nors šis negalavimas irgi gali padaryti žmogų nedarbingą.
– Kuo pasižymi žemas kraujospūdis? Kada reikėtų susirūpinti? – paklausiau gydytojo V.Morozovo.
– Kai kraujospūdis trukdo gyventi, atsiranda negalavimų, pavyzdžiui, mieguistumas, dėl kurio žmogus gali užmigti ne lovoje, o sėdėdamas prie vairo ar susirinkime, koncerte, nors būgnai trata kaip griaustinis.
Gali varginti silpnumas, galvos svaigulys, gresia prarasti sąmonę.
Taip gali atsitikti bet kuriuo paros metu – naktį, rytą, dieną ar vakare.
Bet beveik nėra vaistų, kurie pakeltų žemą kraujospūdį.
– Kokie rodikliai gali pasakyti, ar kraujospūdis yra normalus?
– Normalaus kraujo spaudimo ribos – nuo 90/60 iki 135/85.
Pirmas rodiklis – tai žemiausia riba, kai kraujospūdis dar vertinamas kaip normalus, o kitas rodiklis – didžiausia leistina riba.
Turint tokį kraštutinį kraujospūdį reikia atkreipti dėmesį, tačiau dar nereikia skirti vaistų.
Iš tikrųjų daug kas priklauso nuo organizmo ypatybių, nes vieni žmonės jautriai reaguoja į kraujospūdžio pokyčius, kiti – nelabai.
Jeigu staiga pakyla kraujospūdis, o žmogus nuo vaikystės turėjo žemesnį kraujospūdį, nebus gerai. Taip pat staiga sumažėjęs kraujospūdis gali pabloginti savijautą.
Su amžiumi žmonės darosi jautresni kraujospūdžio svyravimams.
Jaunystėje kraujagyslių sienelės yra elastingos, vėliau sustandėja, pablogėja kraujagyslių pralaidumas, todėl mažesnis spaudimas nei 120/80 gali labai varginti, nes tuo metu galvos smegenys gauna pernelyg mažai deguonies.
– Teisingai supratau, kad gera kraujotaka yra lyg greitkelis – kuo mažiau spūsčių, tuo labiau visi patenkinti? Juk smegenys nenori laukti, kol bus aprūpintos krauju?
– Kraujagyslių sistemą galima palyginti su tinklu, kurį sudaro gatvės, keliai, tiltai ir transporto mazgai.
Galima įsivaizduoti, kad kraujagyslės yra kaip tobula santechnikos sistema.
Įsivaizduokite, jūsų organizmas yra kaip daugiabutis – jei pirmame aukšte būna mažas spaudimas, vanduo negali pakilti iki penkto aukšto.
Kol vamzdžiai yra švarūs, gali užtekti nedidelio vandens spaudimo ir penkto aukšto gyventojai galės nusiprausti po dušu. Tam tikrais atvejais reikia ir papildomų priemonių, kurios padeda pumpuoti vandenį aukštyn.
– Ar turime tokių pagalbininkų?
– Taip, tai – mūsų raumenys, todėl pagrindinis žemo kraujospūdžio gydymas yra mankšta ir judėjimas.
– Yra ir liaudies medicinos receptų nuo žemo kraujospūdžio. Kaip vertinate tokį patarimą – išgerti šiek tiek sūraus vandens?
– Tai gali padėti kaip ir tabletė, bet kitą dieną tokio efekto gali ir nebūti. Nepatariu žemo kraujospūdžio varginamiems žmonėms barstyti druskos ant visų patiekalų.
Tačiau tiesa yra tai, kad prastai maitinantis sutrinka elektrolitų pusiausvyra.
Taip gali atsitikti pradėjus viduriuoti, o vyresnio amžiaus žmonėms ėmus rečiau ir mažiau valgyti, išsekus baltymų atsargoms. Dėl šių priežasčių mažėja kraujo tūris, o tai lemia žemesnį kraujospūdį.
– Kaip yra įmanoma sau padėti?
– Jei žemas kraujospūdis yra kaip simptomas, bet tai nėra vidinio kraujavimo pasekmė, nėra širdies ritmo sutrikimo, nėra badavimo, organizmo išsekimo ar kitų rimtų priežasčių, tokiu atveju būtina įdarbinti raumenis.
Turime didinti fizinį krūvį, pavyzdžiui, eidami pasivaikščioti galime spartinti žingsnį, kad padažnėtų kvėpavimas, daugiau laiko būti gryname ore.
Turime ugdyti naujus įpročius, nes fiziniai pratimai didina raumenų tonusą, o tai, kas stimuliuoja organizmą, didina ir kraujospūdį.
Jei žemas kraujo spaudimas užklumpa staiga, pavyzdžiui, išgėrus daugiau vaistų, galima sau padėti valgomąja druska, bet tai tik vienkartinė priemonė.
– Ar gali padėti liaudišku narkotiku vadinama kava?
– Kava turi biologiškai aktyvių medžiagų, sukeliančių priklausomybę, bet tai nėra narkotikas. Kava padeda atsikratyti žiovulio.
Dėl kofeino susiaurėja kraujagyslės visuose organuose, išskyrus inkstus, kuriuose nuo kelių espreso gurkšnių kraujagyslės kaip tik išsiplečia.
Dėl šios priežasties didėja ne tik spaudimas, bet ir noras šlapintis.
Šie du dalykai susiję su inkstų kraujotaka.
Tačiau nepraėjus nė pusvalandžiui pasireiškia mieguistumas, nes pradeda veikti ne kofeinas, o teobrominas – medžiaga, pasižyminti priešingu poveikiu.
Daugelis jaučia ne itin malonų tempimo jausmą inkstų srityje. Tokie pojūčiai yra dėl teobromino: visuose organuose spaudimas didėja, o inkstuose – mažėja.
Stengiantis išvengti kraujotakos sutrikimų inkstuose, patariama gerti vandens.
Norintiems didinti kraujospūdį kofeinu patarčiau gerti ne kavą, o saldžią juodąją arbatą. Tokią arbatą galima pagardinti medumi ar cukrumi.
– O dėl kokių priežasčių gali dar varginti mieguistumas žiemą?
– Žiemos mieguistumas – tai įspėjimas, kad turime prisitaikyti prie gamtos ir sumažinti darbo krūvį, mažiau valgyti. Gamta miega, nes yra mažai saulės, žmogaus organizmas taip pat reaguoja į sumažėjusį saulės aktyvumą.
Neturime iš savęs reikalauti atlikti tiek darbų, kiek sugebame padaryti laukdami Joninių, kai būna ilgiausia metuose diena. Turime leisti organizmui pailsėti. Bet bus blogai, jei kaip meška gulėsime visą žiemą.
– Kaip žemą spaudimą lemia mityba?
– Norint turėti normalų kraujospūdį, mityba turi būti subalansuota. Yra žinoma, kad su amžiumi mažėja fermentų kiekis, mažiau būna baltymų ir tam tikrų mikroelementų.
– Yra žmonių, kurie be šokolado negali ištverti nė dienos. Kaip tai gali paveikti kraujo spaudimą?
– Šokoladas, kava ir kiti saldumynai gerina emocinę būseną, bet būtina laikytis saiko.
Viskas turi savo kainą – jei gardžiuojamės šokoladu, valgome pyragaitį, tortą ar kertame lašinius, turime judėti.
– Ar dažniau į gydytoją kreipiamasi dėl aukšto kraujospūdžio, ar dėl mažo?
– Aukštas kraujospūdis sukelia mirtį, nes dėl jo išsivysto infarktas ar insultas.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė priežastis, dėl kurios netenkame didžiosios dalies Lietuvos gyventojų.
O žemu kraujo spaudimu dažniausiai skundžiasi kūno linijas saugančios jaunos moterys, taip pat – smulkaus kūno sudėjimo močiutės, kurios pernelyg mažai valgo.
Tiek žemą, tiek aukštą kraujo spaudimą lemia netinkamas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, miego sutrikimai, lėtinis nuovargis, netinkama dienotvarkė.
