Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose pažymima, kad norint sumažinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių partnerių, dažnos partnerių kaitos, taisyklingai ir nuolatos naudoti prezervatyvus visų rūšių lytinių santykių metu, ypač su atsitiktiniais partneriais.
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – tai susilaikyti nuo lytinių santykių arba turėti vieną, ištikimą ir neužsikrėtusį lytinį partnerį.
Po nesaugaus lytinio akto arba pasireiškus lytiškai plintančių infekcijų simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją dermatovenerologą (galima be šeimos gydytojo siuntimo).
Dažniausi lytiškai plintančių infekcijų simptomai yra šie:
- išskyros iš šlapimo takų ar lytinių organų; spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki skaidrios;
- skausmingas, dažnesnis šlapinimasis;
- bėrimai lyties organų srityje;
- padidėję kirkšnių limfmazgiai;
- skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje;
- kraujo pasirodymas lytinių santykių metu ar po jų, menstruacinio ciklo viduryje;
- išeinamosios angos skausmas, perštėjimas;
- anogenitalinės karpos;
- sąnarių skausmai ir kt.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus nustatyta beveik 3,5 tūkst. susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis: daugiausiai – 1860 – chlamidiozės, 981 – sifilio (įskaitant įgimtą) ir 620 – gonorėjos.
Sergamumo stebėsenos duomenimis, chlamidioze beveik triskart dažniau serga jaunimas.
LPI dažniau diagnozuojamos vyrams. Pagal galimą užsikrėtimo šaltinį vyrai dažniau užsikrečia nuo atsitiktinio arba pažįstamo asmens, moterys – nuo sutuoktinio ar sugyventinio arba nuolatinio lytinio partnerio.
Apsaugos nuo LPI priemonių – prezervatyvų – galinčių sumažinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, susirgusieji LPI nurodė, kad naudojo retai arba iš viso nenaudojo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – vienintelė specializuota institucija Lietuvoje vykdanti lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant ŽIV, sergamumo stebėseną nacionaliniu lygmeniu bei bendradarbiaujanti šioje srityje su tarptautinėmis organizacijomis.
