Jei turėjote kontaktą susergančiuoju
„Artimu kontaktu laikomas bent 15 minučių trukęs bendravimas akis į akį su užsikrėtusiu asmeniu, arba bent 2 valandų buvimas uždaroje patalpoje su asmeniu, kuriam buvo diagnozuotas koronavirusas“, – sako specialistė.
Ji pataria, kad pirmiausia turėtumėte save izoliuoti nuo aplinkinių ir stebėti savo sveikatą. Inkubacinis ligos laikotarpis – 14 dienų. Kaip žinia, koronavirusas plinta dviem būdais – oro lašeliniu būdu ir per nešvarias rankas.
„Kiek įmanoma, turėtumėte būti kitoje patalpoje, nei jūsų artimieji, dėvėkite apsauginę kaukę. Dažniau plaukite rankas su muilu, naudokite dezinfekcijos skystį rankoms. Pagal galimybes naudokitės atskiru vonios kambariu.
Jokiu būdu nevykite į darbą, mokyklą ar viešąsias zonas, taip pat nesinaudokite viešojo transporto ar taksi paslaugomis. Stebėkite savo sveikatą ir, jei pasireiškė ligos požymiai ar susirgimo simptomai (karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmas, dusulys, sloga, raumenų skausmai ir pan.) nedelsiant kreipkitės pagalbos telefonu ir vykdykite visus nurodymus bei rekomendacijas.
Jei nepavyksta susisiekti bendruoju telefonu, skambinkite savo šeimos gydytojui, kuris jums suteiks reikiamą informaciją ir rekomendacijas“, – patarė V.Strazdienė.
Taip pat rekomenduojama kasdien matuoti temperatūrą, stebėti savo sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius, jei tokie yra. Jei įmanoma, maistu ir kitais būtinaisiais poreikiais pasirūpinti turėtų šeimos nariai ar draugai, kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės. Jei nėra tokios galimybės, rekomenduojama maistą užsakyti į namus.
Kontaktas nereiškia užsikrėtimo
„Baltijos ir Amerikos“ klinikos gydytoja sako, kad kontaktavus su užsikrėtusiu asmeniu nebūtinai reiškia, kad užsikrėsite virusu, tačiau šios tikimybės atmesti negalima.
„Kiekvienai užkrečiamajai ligai yra būdingas tam tikras inkubacinis periodas, t. y. laikotarpis nuo infekcinės ligos sukėlėjo patekimo į organizmą pradžios iki ligos simptomų išsivystymo. Koronaviruso atveju taikomas 14 dienų laikotarpis. Ar užsikrėsite ar ne, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sveikiems, turintiems stiprų imunitetą žmonėms užsikrėsti yra mažesnė tikimybė. Labiau saugotis turėtų senyvo amžiaus, lėtinių ligų turintys žmonės“, – sako ji.
Medicinos mokslų daktarė Vaidilė Strazdienė pažymi, kad toks didelis dėmesys išaiškinant naujus atvejus, izoliuojant, gydant, stengiantis, kad virusas neplistų yra ne tiek dėl SARS-CoV-2 infekcijos sunkumo, kurio mirtingumas siekia apie 2 proc., o dėl to, kad mokslininkai ir gydytojai bando sustabdyti viruso plitimą, kaip yra pavykę su SARS viruso protrūkiu.
Gripas, kuris savo požymiais ir eiga labai panašus į SARS-CoV-2 infekciją, deja, jau per daug paplitęs tarp žmonių. Susirgus gripu netaikomos tokios griežtos karantinavimo, dezinfekcijos ir kt. procedūros, kurios atrodo taip gąsdinančiai ir grėsmingai. Nuo gripo komplikacijų kasmet miršta apie 7 proc. susirgusių asmenų.
Statistika skelbia, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso buvo senyvo amžiaus žmonės ir tik 0,9 proc. atvejų yra tokių, kai žmogus nesirgo sunkiomis ligomis. Kaip ir visų kitų ligų atveju, šis virusas pavojingesnis silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.
Rekomendacijos profilaktikai
Atsižvelgiant į tarptautinių ekspertų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio Visuomenės Sveikatos Centro (NVSC) rekomenduojame žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos (visos provincijos), Šiaurės Italijos regiono (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Jei atsiranda į gripą panašūs simptomai, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.
„Visi vienodai turime saugotis nuo šio pasaulį apskriejusio koronaviruso – dažnai plaukti rankas šiltu vandeniu ir muilu, jei reikia, jas dezinfekuoti, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo: kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę, laikytis saugaus atstumo, per 2 metrus, nuo sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo ligomis“ – pataria gydytoja V.Strazdienė.
Pagal PSO rekomendacijas, kaukes rekomenduojama dėvėti:
Sveikiems asmenims, kurie slaugo galimai SARS-CoV-2 infekcija užsikrėtusį ligonį; Kosintiems ir čiaudintiems asmenims. Kaukės naudojimas yra efektyvus tik tuomet, jei rankos pakankamai dažnai plaunamos su muilu, naudojamas rankų dezinekcijos skystis. Nusiplaukite rankas muilu ar dezinfekuokite jas skysčiu prieš užsidėdami kaukę. Nelieskite veido nešvariomis rankomis.
Nepamirškite imuniteto
„Užklupus bet kokiai ligai, svarbiausia, ar žmogaus organizmas pajėgus kovoti su šia liga. Jei imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus yra apsaugotas nuo infekcinių ligų. Net susirgus peršalimo ligomis, gripu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, yra svarbu laiku kreiptis į gydytoją, neužsiimti savigyda ir tinkamai pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, kad užkrato neperduotume savo artimiesiems“ – teigia „Baltijos ir Amerikos“ klinikos gydytoja V.Strazdienė.
Ką daryti, kad mūsų imuninė sistema veiktų tinkamai?
Kokybiškas miegas. Puiki sveikata yra jūsų miego ritmo atspindys. Svarbu turėti miego režimą – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, taip organizmas patirs mažiau streso, pagerės ne tik miego kokybė, bet ir sustiprės imunitetas.
Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo trūkumas labai silpnina imunitetą, todėl mažiau fziškai aktyvūs žmonės serga kur kas dažniau nei tie, kurie sportuoja ar tiesiog daugiau juda. Nuolatinė fizinė veikla gerina savijautą, mažina stresą, nerimą, mažina infekcinių ligų riziką.
Sveika ir subalansuota mityba. Į maisto racioną svarbu įtraukti daugiau daržovių ir vaisių – taip organizmas gaus imunitetui reikalingų vitaminų ir mineralų. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis Lietuvoje augančias daržoves – burokėlius, ropes, pastarnokus, morkas, taip pat svogūnus ir česnakus. Jie padeda sustiprinti imuninę sistemą.
Buvimas gryname ore. Imunologai jau seniai įrodė, kad buvimas gryname ore yra vienas svarbiausių imunostimuliatorių. UK atlikti tyrimai rodo, kad dauguma biuro darbuotojų lauke praleidžia mažiau laiko nei kaliniai, kurie per dieną praleidžia bent vieną valandą gryname ore.
Mažiau streso. Organizmas į stresines situacijas reaguoja išskirdamas streso hormoną, kuris silpnina imuninę sistemą, todėl ši nebegali atsispirti bakterijoms.
