Nepaliaujamas kosulys, karščiavimas, pasunkėjęs kvėpavimas paprastai būna pirmieji infekcijos COVID-19 simptomai, o daugelis žmonių, kuriems jie nepasireiškia, dėl viruso tiesiog netiriami.
Bet dėl su amžiumi atsiradusių organizmo pokyčių vyresnių žmonių imuninė sistema į infekciją gali sureaguoti kitaip, todėl liga gali nepasireikšti jai būdingais požymiais.
Vyresni žmonės gali tiesiog pasijusti labiau nei įprastai pavargę, mažiau alkani ar atrodyti sutrikę, pradėti nesiorientuoti, jiems gali sutrikti pusiausvyra.
Gydytojai įspėja, kad asmenys, besirūpinantys vyresniais žmonėmis, neturėtų į tokius požymius numoti ranka, o juos pastebėję kreiptis į specialistus, antraip gresia staigus sveikatos pablogėjimas, galintis pasibaigti mirtimi.
COVID-19 eiga paprastai būna labai panaši į kitų kvėpavimo takų infekcijų.
Virusas paprastai į organizmą patenka per nosį ar burną, gali ir per akis.
Daugumai žmonių jis sukelia uždegimą, kosulį ir didelį karščiavimą.
Infekcijai leidžiantis žemyn virusas apima plaučius ir gali sukelti jų uždegimą, dėl to pasidaro sunku kvėpuoti.
Tačiau kažkodėl kai kuriems žmonėms nepasireiškia jokie kvėpavimo sunkumai, net jeigu deguonies lygis kraujyje nukrinta pavojingai žemai.
Kiekvieno iš mūsų organizmas su amžiumi ima veikti kitaip ir tai reiškia, kad į virusą galime pradėti reaguoti skirtingai.
Daugumos mūsų organizmo veikla senstant sulėtėja. Kaulų čiulpai su amžiumi ima gaminti mažiau tam tikrų su virusais kovojančių ir apie tai įspėjančių B ir T limfocitų. Net jei vyresni žmonės turi tiek pat limfocitų, šie tampa vangesni.
Vadinasi, jeigu virusas patenka į vyresnio asmens organizmą, jo imuninė sistema į tai sureaguoja lėčiau ir ne taip tvirtai.
Būtent imuninis atsakas į infekciją sukelia kosulį, karščiavimą ir uždegimą, o dėl jo sulėtėjimo šių požymių vyresniems asmenims gali nepasimatyti.
Be to, vyresnių žmonių organizmas nereguliuoja kūno temperatūros taip veiksmingai kaip jaunesnių, todėl karščiavimas gali pasireikšti skirtingai.
Vyresniems asmenims dažnai pasitaiko demencija ir bendras protinis nusilpimas. Tačiau ne visus pažintinius pokyčius nulemia amžius, Alzheimerio liga ar insultas.
Mokslininkai tiksliai nežino, kodėl, bet daugybė infekcijų, įskaitant gripą, o dažniausiai šlapimo takų infekcijos vyresniems pacientams gali sukelti sutrikimą ir kliedėjimą.
Kai kurie mokslininkai mano, kad tai susiję su citokinais – imuninėmis ląstelėmis, kurios daugybės koronavirusu susirgusių pacientų organizme sukelia tam tikrą audrą.
Šios ląstelės turi didelį poveikį centrinei imuninei sistemai. Štai kodėl koronavirusas vyresniems žmonėms gali sukelti pažintinių sutrikimų.
Kalifornijos universiteto San Fransiske, JAV, gydytoja Laura Perry turėjo į devintąją dešimtį įkopusią pacientę, kuriai pasireiškė peršalimo simptomai ir sutrikimas.
Pacientė vargiai galėjo išlikti žvali per apžiūrą ir nesuprato, kur ji tuo metu buvo. Diagnozavus hipoaktyvų kliedėjimą moteriai taip pat nustatytas ir koronavirusas.
Didesnis protinis nusilpimas ir neretai su amžiumi ištinkantys kiti sutrikimai, tokie kaip insultai, taip pat gali susilpninti refleksus, tuomet vyresnių žmonių organizmas gali normaliai nesureaguoti į sudirgimą.
Paprastai koronavirusas puola kvėpavimo takus ir dėl to galime pradėti kosėti. Bet vyresniems žmonėms, kurių refleksai silpnesni, taip gali nenutikti.
Taigi kitas pirminis koronaviruso simptomas, kurio paprastai ieško medikai, taip pat gali nepasireikšti.
Tačiau mieguistumas būdingas visoms amžiaus grupėms ir tai gali būti net labiau išreikšta vyresniems žmonėms.
Parengta pagal CNN
