Teigiama karantino pusė: Vilniuje gerokai sumažėjo sergamumas viena liga

Kaip pandemija ir karantinas veikia įpročius, geriausiai gali atsakyti toksikologai. Yra požymių, kad karantinas šiek tiek pakeitė elgseną – į gerąją pusę.

Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dr. Robertas Badaras. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dr. Robertas Badaras. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus toksikologijos klinika,lašelinė,promilės,alkoholis,gydymas,medicina<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dr. Robertas Badaras. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas ir Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja daktarė Aušra Širvinskienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dr. Robertas Badaras. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas ir Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja daktarė Aušra Širvinskienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jun 6, 2020, 8:40 PM

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras prisipažino, kad būtų nedrąsu kalbėti apie visą šalį, bet Vilniuje gydytojai kur kas rečiau gelbsti žmones, žalojančius save psichoaktyviomis medžiagomis.

„Galime manyti, kad koronavirusas sutrikdė globalizacija, krovinių gabenimą, todėl šių medžiagų rinka pasidarė labiau suvaržyta“, – pasakojo gydytojas R.Badaras.

– Kokie ligoniai per karantiną patenka dažniausiai į Toksikologijos centrą?

– Tai – tai žmonės, kurie nukenčia dėl kelių priežasčių. Pagrindinė priežastis – alkoholis, antroje vietoje – receptiniai vaistai, sakyčiau, jie tvirtai užima šią poziciją, nes pagal benzodiazepinų vartojimą Lietuva keliskart lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tai – raminamieji, slopinantys centrinę nervų sistemą.

Apsinuodijimai alkoholiu, sakyčiau, yra sunkesni nei iki pandemijos. Priversti izoliuotis žmonės neliūdėjo – turėjo laiko ir galimybių vartoti alkoholio daugiau nei buvo įpratę.

Tai jauni ir darbingo amžiaus žmonės. Kai viskas sustojo, darbas namuose daug kam pasirodė taip pat beprasmis, o iš dyko buvimo daug ko prisigalvojama.

Priklausomybė nuo receptinių vaistų vartojimo – taip pat didelė bėda, bet dėl karantino suvaržymų negalėjome padėti tokiems ligoniams, jei tai buvo numatyta planinė pagalba. Atleidus varžtus, šių ligonių srautas gerokai padidėjo.

– Ar asmenys, kurie anksčiau iš interneto parsisiųsdavo psichoaktyviųjų medžiagų, pradėjo badauti?

– Negaliu to patvirtinti, tačiau šios medžiagos lengvai plinta, jos yra pigios, jų sudėtis nėra aiški, o diagnostikos galimybės yra ribotos, taip pat trūksta objektyvios informacijos apie jų toksinį poveikį.

Jų kaina kaip trijų bandelių, tuo tarpu senosios psichoaktyvios medžiagos buvo brangios, o didelė kaina yra vartojimo stabdis.

Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje (2018) Kinija yra minima kaip psichoaktyviųjų medžiagų gamintoja, neretai šios medžiagos reklamuojamos kaip egzotinių augalų mišinys, Europoje šios medžiagos yra kaupiamos ir organizuojama mažmeninė prekyba.

Kadangi dėl pandemijos yra sutrikęs tiekimas, todėl Lietuvoje pasitaiko ir mažiau nukentėjusiųjų. Didžioji dalis sintetinių medžiagų nesukelia abstinencijos sindromo, todėl nereikia skubios pagalbos.

– Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ surengtoje paskaitoje esate sakęs, kad Lietuvoje tokios medžiagos kaip heroinas ar kokainas – jau praeitis.

– Vilniuje galima gauti tai, kuo kvaišinasi žmonės Londone, Amsterdame, Paryžiuje ar Berlyne.

Nors iki šiol neturime rimtų tyrimų apie Lietuvos rinką, bet daug ką galime suprasti iš netiesioginių duomenų, pavyzdžiui, Vilniuje buvo tiriami medžiagų likučiai, aptikti naudotuose švirkštuose. Buvo pasirinktos trys švirkštų keitimo vietos ir surinkta po 50 švirkštų. Toks tyrimo metodas naudojamas ir kituose Europos miestuose. Paaiškėjo, kad tokios klasikinės medžiagos kaip heroinas ar kokainas neturi paklausos, o jų vietą užima sintetiniai fentaniliai.

Juodojoje rinkoje yra populiarus metadonas, tačiau jo nereikėtų painioti su pakaitinei terapijai naudojamu medikamentu.

– Psichoaktyvių medžiagų yra tiek daug, kad gamintojai kas savaitę sukuria po naują produktą. Ar turime galimybę Lietuvoje ištirti, kuo žmonės save žaloja?

-2014 metais Europos rinkoje atsirasdavo po dvi naujas medžiagas per savaitę. Dabar tempas sulėtėjo. Tačiau yra žinoma daugiau nei 730 naujų psichoaktyvių medžiagų. Lietuvoje taip pat galime jas ištirti, tačiau bėda yra dėl biologinių terpių, kai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija paleis naują tyrimų liniją, bus viskas paprasčiau.

– Ar greitieji testai, skirti tirti šlapimą, kraują ar seiles, padeda nustatyti, kokia medžiaga buvo vartota?

– Tai – orientaciniai instrumentai, skirti greitai diagnostikai. Jie neduoda šimtaprocentinės garantijos. Juos galima palyginti su nėštumo testais – jei testas teigiamas, moteris kreipiasi į ginekologą, ar tikrai taip yra.

– Kodėl sakoma, kad naujosios psichoaktyvios medžiagos nėra narkotikai?

– Bet kuri cheminė medžiaga, kuri patenka į žmogaus galvos smegenis ir daro ten tvarką ar netvarką, t.y. keičia smegenų veiklą, yra psichoaktyvioji medžiaga. Tai gali būti vaistai (dalis operacijose naudojamų nuskausminamųjų, anestetikai, nuskausminamieji analgetikai, psichotropai).

Bet tai nėra narkotinės medžiagos, nes žodis „narko“ žymi tai, kas migdo, stingdo ir pasižymi slopinamuoju poveikiu, tuo tarpu rinkoje dominuoja stimuliatoriai ir haliucinogenai.

Narkotikai sudaro tik nedidelę dalį psichoaktyviųjų medžiagų. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, matematikos mokytojas įkalė į galvą tokią mintį – visi kvadratai yra keturkampiai, bet ne visi keturkampiai yra kvadratai. Todėl kalbėdami apie psichoaktyvias medžiagas negalime jų vadinti narkotikais.

Pavyzdžiui, kavoje esantis kofeinas yra psichoaktyvi medžiaga, nes turi įtaką centrinei nervų sistemai ir smegenų veiklai, bet kavos niekas nevadina narkotiku. Tai tas pats kaip škotą pavadinti anglu, nors jis yra britas.

– Kodėl medikams vis sunku nustatyti, ką žmogus vartojo?

– Su liūdesiu prisimenu laikus, kaip buvo žinomos šešios ar septynios medžiagos, būdavo atveža ligonį, pakvieti jauną kolegą, duodi jam dešimt sekundžių ir prašai pasakyti medžiagą, visi juokdavomės, nes apsinuodijimo medžiaga buvo aiški, gydymas taip pat aiškus. Tai buvo šešios „sesės“: heroinas, kokainas, MDM, LSD, AMP, METH.

Dabar viskas pasikeitė. Matyt, likimas keršija, nes susirenkame trise, o mūsų bendras darbo stažas yra beveik šimtas metų ir klausinėjame vienas kito: „Į ką tau tai panašu?“. Dažniausiai vieno atsakymo nebūna, nes nebeliko ir vieningų klinikinių požymių.

Naujosios psichoaktyvios medžiagos turi griežtą apibrėžimą. Tai – medžiaga, kuri nėra kontroliuojama Jungtinių Tautų konvencijų ir gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai. O tos konvencijos buvo priimtos 1961-1971 metais. Tarp jų yra mefedronas, kuris buvo atrastas 1929-aisiais, bet yra vertinamas kaip naujoji psichoaktyvioji medžiaga, bet tada ir aš esu naujas.

– Ką rodo statistika?

– Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje (EMCDDA) – liūdnos tendencijos.

Vietoj šešių „sesių“ Europos monitoringo centras nuo 2005 iki 2019 metų skaičiavo daugiau nei 730 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Kai kurios medžiagos atsiranda kaip grybai po lietaus, pavyzdžiui, vien 2014-aisiais buvo nustatyta 101 nauja medžiaga.

Tai nereiškia, kad kažkas tiek jų pagamino ir atsiuntė registruoti. Kai kurie specialistai manė, kad yra pasiektas pikas, todėl ateityje tokių naujų medžiagų bus mažiau. Bet ši mintis buvo apgaulinga – vėlesnių metų statistika parodė, kad maždaug kas savaitę atsiranda po vieną naują psichoaktyviąją medžiagą.

Kita vertus, nors naujų medžiagų yra daug, bet beveik neatsiranda naujų grupių. Tai – opioidai, benzodiazepinai, o tai yra medikamentai, taip pat sintetiniai kanabinoidai bei sintetiniai katinonai.

– Kokią jos kelia grėsmę?

– Yra valstybių, kuriose jau kilo opioidų krizė, pavyzdžiui, 1999-2016 m. JAV triskart padaugėjo mirčių nuo opioidų. JAV sukrėtė ir dar vienas netikėtas faktas, kai paaiškėjo, kad daugiau žmonių mirė nuo receptinių opioidų, t.y. vaistų, nei nuo heroino. Kai buvo sugriežtinti reikalavimai dėl receptinių opioidų, JAV padaugėjo mirčių nuo fentanilio.

Šie pokyčiai rodo, kad fentanilis užima ne tik opioidų, bet ir didžiąją dalį psichoaktyvių medžiagų rinkos dalį.

– Ką mokslas sako apie kanabinoidus?

– Nelegaliai rinkoje plinta sintetiniai kanabinoidai, kurie kone 100 kartų stipresni už natūraliu, jų poveikis yra ilgesnis ir neprognozuojamas. Dievas ar gamta sukūrė dviejų grupių kanabinoidus: vieni jų yra žmogaus organizme (endokanabinoidai), o kiti – augaluose (fitokanabinoidai). Tada žmogus pagalvojo, kad irgi gali kažką sukurti, ir sukūrė sintetinius kanabinoidus, kurie veikia tuos pačius receptorius.

Populiariausias produktas yra „Spice“, kuris reklamuojamas kaip egzotinių augalų mišinys, o pagrindinė veiklioji medžiaga yra sintetiniai kanabinoidai. Kanapes yra sunku auginti, todėl dažnai jos būna apipurškiamos.

– Kas suteikia daugiausia jėgų?

– Antra pagal populiarumą naujų psichoaktyvių medžiagų grupė – tai sintetiniai katinoidai, kurie savo poveikiu panašūs į Artimuose Rytuose ir Rytų Afrikoje paplitusį augalą arabinį dusūną. Pavyzdžiui, Jemene apie 40 proc. vandens naudojama šių augalų plantacijoms. Vietiniai gyventojai kramto šio augalo lapus, jų sudėtyje yra alkaloido katinono, kuris slopina apetitą, bet suteikia energijos.

Bėdos prasidėjo, kai pasaulyje buvo pradėta kurti sintetinius katinonus, vienas jų – mefedronas. Sintetiniai katinonai gali pakelti nuotaiką, slopinti apetitą, tačiau jų perdozavus atsiranda širdies ritmo sutrikimų, dažnėja pulsas, didėja susijaudinimas, kuris būna arti psichozės, kūno temperatūra pakyla iki 40 ir daugiau laipsnių, prasideda raumenų irimas.

Toks žmogus pasidaro piktas, stiprus, elgiasi agresyviai kaip apimtas psichozės, tai – sintetinių katinonų sukeltas Halko sindromas. Šiam sindromui būdinga tai, kad ligonio mąstymas būna sutrikęs, padrikas, jam nėra didelio skirtumo, ar šalia stovi kitas žmogus, ar – spinta.

Iškviesti policijos pareigūnai taip pat sunkiai sutramdo sintetinių katinonų prisivalgiusį žmogų. Gaudo dviese, bet nesulaiko, gaudo šešiese, kad įsiautėjęs žmogus neįkastų policininkams, jis yra guldomas veidu į žemę.

Tačiau sulaikyti sujaudintą žmogų nėra taip paprasta. Ūminės stipraus sujaudinimo būklės turi būti vertinamos kaip retos, bet sveikatai pavojingos būklės dėl gresiančios staigios mirties.

– Kokia medžiaga yra pavojingiausia?

– Esu apie tai kalbėjęs ne vienoje paskaitoje. Mano praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kuris iliustruoja, ką gali padaryti paveiktas psichoaktyvių medžiagų žmogus.

Vieną dieną, o tai atsitiko, kai Lietuvoje dar niekas nežinojo, kas yra koronavirusas, patekęs į mūsų ligoninę 27-erių vaikinas bandė nusipjauti ranką. Ligonis išdaužė stiklą. Jis prapjovė žasto odą, poodį, raumenį, nukirto arteriją, veną, nervą ir tada mėgino perpjauti kaulą.

Jam tai nepavyko ne todėl, kad pritrūko valios. Vaikinas neteko daug kraujo ir apalpo. Jis buvo skubiai operuojamas, operacija truko keturias valandas. Kai vyras atsigavo, susimąstė, kodėl taip atsitiko, gal kaltas alkoholis. Jo kraujyje buvo aptikta 2,6 promilės alkoholio.

Bet turėdamas 2,6 promiles dažnas lietuvis tik įsidrąsina sėsti prie vairo. O jam neskaudėjo ir nepritrūko drąsos pjauti savo ranką.

Buvo atliktas „klasikinių“ medžiagų testas. Radome įvairių medžiagų. Bet nė viena jų nesukelia tokios psichozės, kad ramiu veidu kas nors pjautų sau ranką.

Įtarėme, kad tai – sintetinių katinonų pasekmė, nes nė viena klasikinė medžiaga neišprovokuoja tokio pamišimo, tačiau tuo metu ligoninėje nebuvo reagentų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.