Tačiau Italijoje mokslininkai pastebėjo keistą fenomeną – nors Veneto regione prostatos vėžiu serga tūkstančiai vyrų, jie retai suserga COVID-19. Ir mokslininkai turi minčių, kodėl taip gali būti.
Università della Svizzera italiana (kartais vadinamas tiesiog Lugano universitetu) bei Šveicarijos federalinis technologijos institutas Ciuriche atliko įdomų tyrimą. Į jį buvo įtraukta 4200 Veneto regiono vyrų.
Mokslininkai pastebėjo, kad vėžiu sergantys vyrai susiduria su 1,8 kartais išaugusia COVID-19 rizika. Tačiau egzistuoja ir viena išimtis – prostatos vėžiu sergantys vyrai serga rečiau nei likusi populiacijos dalis.
Veneto regione prostatos vėžiu serga keli tūkstančiai vyrų – daugiau nei 5200 jų yra gydomi androgenų deprivacijos terapija. Tik keletas iš jų susirgo COVID-19, bet ir jie patyrė palyginti nesunkius simptomus. Nei vienas iš jų nemirė.
Mokslininkai mano, kad taip yra dėl ADT, kuri kartais skiriama prostatos vėžiu sergantiems žmonėms.
Ankstesni tyrimai parodė, kad TMPRSS2 baltymas padeda SARS-CoV-2 virusui patekti į ląsteles. Sergant prostatos vėžiu TMPRSS2 lygis organizme pakyla, tačiau ADT padeda jį sumažinti. Mokslininkai mano, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl ADT gydomi vyrai retai suserga COVID-19.
Mokslininkai dabar mano, kad ATD gali būti skiriama ir prostatos vėžiu nesergantiems, bet aukštos COVID-19 rizikos grupėje esantiems vyrams.
Šie vaistai gali padėti sumažinti COVID-19 riziką. Tiesą sakant, mokslininkai taip pat mano, kad ADT galėtų būti skiriama ir vyrams, kurie jau serga COVID-19. Ši terapija galėtų sumažinti pačius sunkiausius simptomus ir padėtų išvengti patekimo į intensyvios terapijos skyrių.
Tiesa, mokslininkai pripažįsta, kad reikia išsamesnių tyrimų. Jie net nėra įsitikinę, ar vėžiu sergantys vyrai iš tikrųjų dažniau serga COVID-19 būtent dėl savo lėtinės ligos. Onkologinėmis ligomis sergantys žmonės daugiau laiko praleidžia ligoninėse, kuriose gali ir pasigauti tą infekciją. Be to, jie yra dažniau testuojami, o tai gali paaiškinti bent dalį to skirtumo COVID-19 statistikoje tarp vėžiu sergančių ir nesergančių žmonių.
ADT gali turėti neigiamą šalutinį poveikį. Ši terapija gali paskatinti kitų vėžio formų vystymąsi ar net jų atsparumą gydymui. Todėl net jei ADT ir būtų patvirtinta kaip prevencinė COVID-19 priemonė, ji būtų taikoma itin retais atvejais.
