Tik grįžusi į Lietuvą ji sužinojo, kad susirgo Laimo liga, nes vokiečių medikai skyrė tik tepalo.
Pėda ištino, kad negalėjo paeiti
Kai prieš du mėnesius moteriai ištino du kojos pirštai ir ėmė smarkiai niežėti atsiradusią dėmę, vokiečių medikai tikino, kad tai odos grybelis. Tačiau vėliau pirštai taip sustorėjo, kad moteris negalėjo net apsiauti sportbačių ir priminti pėdos.
Laisvalaikiu mėgstanti bėgioti Miglė kreipėsi į Vokietijos miesto Konstanco ligoninės priėmimo skyrių, kur dėl įtariamos kojos traumos buvo atliktas rentgeno tyrimas, įvertinta pėdos kraujotaka.
Nors tyrimai rodė, kad viskas gerai, tačiau sutinę pirštai atrodė bjauriai. Vokiečių medikai patarė Miglei toliau tęsti gydymą nuo odos grybelio, tačiau jos draugai norėdami pajuokauti vis klausinėjo: „Migle, kada vyksi į operacinę? Matyt, reikės tuos pirštus nupjauti.“
Tik grįžusi į Lietuvą moteris sužinojo tikrąją ligos priežastį. Tai buvo Laimo liga, nors Miglė neprisiminė, kad į koją būtų įsisiurbusi erkė ar vos įžiūrima nimfa.
Daugiau nei pusė sergančiųjų neaptinka erkės
Vilniuje įsikūrusios medicinos klinikos „Narmeda“ gydytoja dermatologė Aušra Bičkauskienė pasakojo, kad vis dažniau į dermatologus kreipiasi pacientai dėl netipiškų Laimo ligos atvejų, kai nėra aišku, kodėl atsirado paraudimas.
Yra žinoma, kad apie 60 procentų žmonių, užsikrėtusių Laimo liga, nepastebi erkės įsisiurbimo. Taip pat daugėja netipiškų Laimo ligos atvejų, todėl nustatyti šią ligą kartais būna sudėtinga.
Erkės yra klastingos, jos gali įsisiurbti ir tokiose kūno vietose, kur žmogus nepastebi, pavyzdžiui, įsikibti į tarpupirštį, pažastį ar galvą.
Jei erkė įsisiurbia į kirkšnį, toje vietoje atsiradęs paraudimas neretai painiojamas su grybeliu ar kitomis odos ligomis.
Ligą platina ir vos įžiūrimos nimfos
Laimo ligos sukėlėjas yra bakterijos borelijos, kurias perduoda erkės. Laimo ligą gali pernešti ne tik suaugusi erkė, bet ir nimfa, kuri būna vos įžiūrima.
Įkandus erkei, odoje atsiranda lėtinis uždegimas, tai išduoda bėrimas – aiškias ribas turinti raudona dėmė.
Ji gali atsirasti paėjus dešimt ir daugiau dienų nuo erkės įkandimo. Būna atvejų, kai dėmė išsivysto praėjus net mėnesiui. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau.
Erkių platinama liga pažeidžia ne tik odą, bet ir vidaus organus, sąnarius, nervų sistemą. Kas penktam užsikrėtusiam bėrimo gali ir nebūti.
Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, pradėti svaigti galva.
Jei žmogus vartoja antibiotikus ar kitokius medikamentus, pasitaiko atvejų, kai Laimo ligą išduodančios dėmės ir nebūna.
Kraujo tyrimą skiria ir dėl galvos skausmo
Laiku nepradėjus gydymo, raudona dėmė išnyksta, o Laimo liga pereina į antrinę stadiją.
Tokiu atveju nuo erkės nukentėjusį žmogų gali varginti silpnumas, nuovargis, sąnarių skausmai, širdies ritmo sutrikimai. Net patyrusiems medikams būna sunku nustatyti negalavimų priežastį, nes jie būna labai įvairūs.
„Būna ir tokių atvejų, kai dėl neaiškios kilmės galvos skausmų belieka žmogui patarti atlikti kraujo testą dėl Laimo ligos, todėl man, kaip dermtologei, yra svarbu pastebėti pirminę šios ligos stadiją“, – pasakojo gydytoja A.Bičkauskienė.
Panašu ir į kitas odos ligas
Ji ragino aptikus neaiškią dėmę nenumoti ranka, o kreiptis į specialistus. Netipiški Laimo ligos atvejai būna panašūs į įvairias odos ligas.
Kartais medikams Laimo ligos diagnozė tampa galvosūkiu, nes atsiradusi dėmė gali būti panaši į egzemą, alerginį dermatitą. Jei paskyrus gydymą, savijauta nepagerėja, pacientui yra svarbu išgirsti dar vieno mediko nuomonę.
Gydytojos A.Bičkauskienės praktikoje pasitaikė įvairių atvejų, kai Laimo liga pasireiškė netipiškais simptomais. Pavyzdžiui, vaikui paraudo viena veido pusė, iš pradžių jis buvo gydomas nuo alerginio dermatito, bet paraudimas vis tiek liko.
Tik atlikus kraujo tyrimą, paaiškėjo, kad tai – Laimo liga.
Būna ir tokių atvejų, kai Laimo liga iš pradžių atrodo kaip egzema, taip atsitiko vienam pacientui, kuriam ant kojos susidariusi dėmė niežėjo, šlapiavo, bet gydymas nebuvo efektyvus.
Kai pacientas kreipėsi į gydytoją A.Bičkauskienę, jis buvo apsilankęs ne pas vieną specialistą.
„Įvertinus tai, kuo pacientas buvo gydytas, buvo paskirtas kraujo tyrimas dėl Laimo ligos ir ši diagnozė pasitvirtino. Tai rodo, kad Laimo ligą nėra paprasta nustatyti, nes ji mėgdžioja kitas odos ligas“, – pasakojo gydytoja A.Bičkauskienė.
Antikūnai rodo imuniteto atsaką
Kita vertus, yra svarbu neskubėti atlikti kraujo tyrimo. Kartais raudona dėmė būna kliniškai aiški, bet tyrimas gali nerodyti specifinių antikūnų, kurie susidaro kaip reakcija į Laimo ligą.
Kartais imuniteto atsakas vėluoja, todėl kraujo tyrimas gali ir neparodyti specifinių antikūnų. Tokiu atveju yra skiriamas gydymas, remiantis tik klinikiniais požymiais.
Jei pirminė Laimo ligos forma laiku nenustatoma, ji įsisenėja. Tai rodo kraujo tyrimas, kurio tikslas nustatyti specifinius antikūnus – baltymą M ir G.
Baltymo M padidėjęs rodiklis dažniausiai signalizuoja aktyvią ligos stadiją, yra pastebėta, kad šio antikūno rodiklis būna kur kas didesnis, kol raudona dėmė dar nėra išnykusi.
Jei nustatomas padidėjęs specifinio baltymo G rodiklis, tai – ženklas, kad liga jau perėjusi į lėtinę stadiją.
„Kartais žmogus neturi jokių aiškių simptomų, būdingų Laimo ligai, tik skundžiasi silpnumu ir galvos skausmais, bet padarius kraujo tyrimą būna aptinkamas padidėjęs baltymo G rodiklis, o baltymo M rodiklis sumažėjęs ar beveik nulinis, o tai rodo, kad Laimo liga jau yra pažengusi“, – pasakojo gydytoja.
Jei Laimo liga yra pirminės stadijos, gydytojams dermatologams nėra sudėtinga parinkti tinkamus antibiotikus.
Tačiau antrinę ir tretinę Laimo ligos stadiją dažniausiai gydo infekcinių ligų specialistai, kai į jų rankas patenka pacientai.
Persirgus nesusidaro imunitetas
Lietuvoje Laimo liga nustatoma įvairiais metų laikais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, didžiausias sezoninis sergamumas Laima liga būna liepos–spalio mėnesiais.
Pernai šiuo laikotarpiu Laimo liga susirgo 71,5 proc. visų pacientų, kuriems buvo nustatyta Laimo liga.
Iki šiol nėra sukurta skiepų nuo Laimo ligos. Persirgus Laimo liga, imunitetas nesusiformuoja, todėl galima užsikrėsti ir susirgti pakartotinai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria saugotis erkių ir dėvėti tinkamus drabužius, pavyzdžiui, einant grybauti vilkėti šviesius drabužius, ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai priglustų prie riešo, apsirišti galvą skarele ar užsidėti kepurę.
Galima naudoti erkes atbaidančios medžiagas, kuriomis apipurškiamos rankos ar veidas. Grįžus iš miško, drabužius reikėtų pakabinti saulėtoje vietoje ir gerai apžiūrėti savo kūną.
