Klinikiniais tyrimais nustatyta, jog, taikant tinkamą gydymą, aktyvi išsėtinės ligos forma yra sustabdoma 75% atvejų, ir liga neprogresuoja 5 metus nuo gydymo pradžios.
Trumpas, tačiau veiksmingas gydymas
Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus vadovė doc. dr. Dalia Mickevičienė pasakoja, jog pažangus gydymas skiriamas tiems pacientams, kurių išsėtinės sklerozės recidyvuojanti forma yra itin aktyvi ar sparčiai besivystanti.
„Kai sergantieji jau yra išbandę vaistus, kurių fone kyla nauji ligos protrūkiai, o magnetinio rezonanso tyrimai rodo naujų ligos židinių formavimąsi smegenyse ir progresuoja negalia, skiriame antros pakopos terapijas. Viena iš tokių yra imuninės sistemos atkuriamoji terapija geriamomis tabletėmis.
Dažnai šie pacientai jau yra išbandę kelis išsėtinės sklerozės gydymo būdus, pavargę nuo gydymosi injekcijomis, sudėtingų ir dažnų stebėsenos procedūrų ar kitų nepatogumų“, – dalijasi gydytoja neurologė.
Kadangi šia liga žmonės suserga aktyviame ir darbingame amžiaus tarpsnyje nuo 18 iki 40 metų, jiems svarbu, kad naujai skiriamas gydymo būdas būtų paprastas ir trumpalaikis, o veiksmingumas truktų ilgai.
Naujausių realios klinikinės praktikos stebėjimo tyrimų duomenimis, beveik du trečdaliai ankstyva išsėtine skleroze sergančių tabletes vartojusių pacientų nepatyrė ligos progreso penkerius metus nuo gydymo pradžios, o daugiau nei pusė per penkerius metus neturėjo ligos atkryčio.
Sergantieji gali pilnavertiškai gyventi
Nors minėtas gydymas yra prieinamas vos kelis metus, Kauno klinikų gydytojams neurologams, dalyvavusiems klinikiniuose tyrimuose, jis jau neblogai pažįstamas. Gydytojai labiausiai vertina tai, kad šis gydymo metodas leidžia daug geriau kontroliuoti išsėtinės sklerozės eigą.
Be to, nesudėtingas gydymas iš esmės keičia sergančiųjų išsėtine skleroze galimybes. Kaip pasakoja D. Mickevičienė, taip besigydantys žmonės gali tęsti darbą ar mokslus ir, nepaisant ligos, pilnavertiškai įsitraukti į gyvenimą.
„Sergantiesiems nereikia dažnai atlikti sudėtingų tyrimų, ligos stebėjimas yra paprastas ir nepririšantis prie gydymo įstaigos. Tai netrukdo žmonių darbo ar mokslo režimui, tačiau svarbiausia, kad jiems suteikia laisvės ir energijos rūpintis kitais gyvenimo aspektais nei liga“, – sako D. Mickevičienė.
Nesukelia gydymosi streso
Šios gydytojos priežiūroje išsėtinę sklerozę besigydanti Rūta išbandė skirtingą terapiją: injekcinę, kai tekdavo vaistą leistis tris kartus per savaitę, kapsulinę, kai tekdavo kasdien ryte ir vakare gerti kapsules, ir terapiją tabletėmis, kai vaistą reikdavo gerti iki 10 dienų per metus.
„Man patogiausias ir psichologiškai tinkamiausias gydymas yra geriama terapija. Tomis dienomis, kai reikia vartoti tabletę, išgeriu ją vakare prieš miegą ir, jei net ir yra šalutiniai poveikiai, jų miego metu nepajaučiu.
Priešingai būdavo gydantis injekcijomis, kai kas tris dienas kartodavosi į gripą panašūs pojūčiai ir tam, kad galėčiau eiti į darbą, papildomai turėdavau vartoti nuskausminamuosius“, – pasakoja Rūta.
Rūta priduria, kad gydymasis injekcijomis sukeldavo psichologinį pasipriešinimą: dėl ligos turi savimi ypatingai rūpintis, tačiau pačiam leidžiantis injekciją, atsiranda jausmas, jog sau kenki, save žaloji. Kiekvieną injekciją lydėdavo nerimas ir nuolatinė baimė.
„Šis gydymo būdas leidžia pamiršti gydymosi stresą, visiškai neprisirišti prie ligoninės, pilnavertiškai dirbti ir būti šeimoje, užsiimti pomėgiais. Iš savo gydytojos girdėjau, kad yra žmonių, kurie renkasi injekcijas, nes jiems tai atrodo veiksmingiau, tačiau tai yra tik psichologinis barjeras“, – sako gydytojos D. Mickevičienės pacientė.
Gydymą būtina pradėti laiku
Gydytojos teigimu, viena iš išsėtinės sklerozės priežasčių – pernelyg aktyvi imuninės sistemos veikla. Trumpais kursais vartojama terapija ją periodiškai slopina ir leidžia palaipsniui atsikurti naujos kokybės imunitetui. Tam, kad gydymas būtų sėkmingas, labai svarbu gydymą pradėti laiku ir tinkamam pacientui.
„Išsėtinė sklerozė turi daug veidų, ir kiekvienam pacientui liga pasireiškia skirtingai. Pradėję gydymą ankstyvoje, uždegiminėje ligos fazėje, galime išvengti ilgalaikių negalią sukeliančių pasekmių. Daug prarandame, jei gydymą pradedame vėlyvesnėje neurodegeneracinėje fazėje“, – pasakoja Kauno klinikų gydytoja.
