Kaip pamatuoti skausmą?
Dažniausiai pasitaikančio pirminio galvos skausmo nesukelia kokie nors sveikatos sutrikimai, nervų ar galvos smegenų pažeidimai. Dėl to kalta įtampa. Kiek retesnė yra migrena, klasterinis (staigus ir greitai pasiekiantis didžiausią stiprumą), fizinio aktyvumo, šalčio sukeltas galvos skausmas.
Antrinis skausmas – kokios nors ligos palydovas, vienas jos simptomų.
Galvos skausmas priklauso prie dažniausių neurologinių ligų. Ir tai gali paliesti kiekvieną – nuo vaikų iki senjorų. Vokietijos specialistai nustatė, kad net 54 milijonai šalies gyventojų kenčia nuo retsykiais užklumpančio ar chroniško galvos skausmo. Kas 20-as – kasdien.
Dažniausia skausmo rūšis – įtampos sąlygota migrena. Visas diagnozes nustato klinikinių tyrimų kriterijai. Kadangi galvos skausmo stiprumas labai individualus, lemiamas veiksnys jį nustatant – trukmė.
Migrenos priepuoliai paprastai gali trukti ir pusę, ir tris dienas. Klasterinis galvos skausmas – 15–180 minučių.
Dideli nuostoliai ekonomikai
Galvos skausmo pasekmės neigiamos, nors į šį sutrikimą ilgai nebuvo žiūrima rimtai. Daugelį dešimtmečių galvos skausmas vertintas tik kaip nuotaikos sutrikimas. Bet pastaruosius 20 metų medicina labiau gilinasi į galvos skausmo priežastis ir jo gydymo metodus.
Ieškoti problemos sprendimo skatina ir finansinai praradimai. Antai, Vokietijos sostinėje Berlyne įsikūręs ekonominio tyrimo institutas „WifOR“ pateikė migrenos socialinio konominio poveikio šalies ūkiui prognozę. Pavyzdžiui, dėl prarasto nedarbingumo nuostolis iki 2025-ųjų vertinamas 1,17 trilijono eurų.
Šiuo metu specialistai tiria, ar didelę reikšmę galvos skausmo atsiradimui turi gyvenimo būdas. Statistikos duomenys byloja, jog didmiesčių gyventojus dažniau kamuoja migrena nei kaimo. Specialistai dar nenustatė tikslaus ryšio, bet atrodo, kad mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir depresija gali padidinti chroniškų galvos skausmų riziką.
Klasikiniai galvos skausmo sukėlėjai – stresas, orų kaita, hormoniniai pokyčiai, miego sutrikimai. Kai kurie reaguoja į tam tikrus maisto produktus, tokius kaip sūris ar šokoladas. Galvos skausmo paletė – plati ir individuali.
Nepaisant įvairių priežasčių, tiksliai nėra žinoma, kas gali būti lemiamas įtampos sukelto galvos skausmo veiksnys. Aišku tik tai, kad šis negalavimas gali paliesti kiekvieną – bet kokio amžiaus ir bet kada.
Tyrėjai nustatė 44 genus, kurie susiję su padidėjusia migrenos rizika. Specialistai atskleidė, kad migrena – genetiškai nulemta liga, kurią sukelia esminės neurologinės anomalijos, nulemtos galvos smegenų darbo genetinių mutacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Ekspertai pastebi, kad dažnai galvos skausmas bandomas malšinti savo nuožiūra. Juk vaistinėse daug veiksmingų nereceptinių vaistų.
Galvos skausmui nuslopinti tinka paracetamolis, ibuprofenas, acetilsalicilo rūgštis, diklofenakas ar acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino derinys. Jei užklupus migrenos priepuoliams šios veikliosios medžiagos nepadeda ir žmogus netenka darbingumo, vartojamas triptanas.
Nepaisant plataus vaistų pasirinkimo, numoti ranka į galvos skausmą ir, kaip sako specialistai, laukti audros neleistina. Dėl galvos skausmo, atsirandančio pirmą kartą po 50 gyvenimo metų su itin neįprastais požymiais, temperatūra, arba pajutus kitokį dar nepažįstamą galvos skausmą būtina kreiptis į gydytoją. Už viso to gali slypėti kitos ligos.
Pernelyg ilgai ir dažnai užsiimantys galvos skausmų savigyda žmonės rizikuoja tapti skausmo klinikos pacientais. Dažniau nei dešimt dienų per mėnesį vartojant galvos skausmą malšinančius medikamentus šis negalavimas gali tapti dažnesnis. Specialistai įspėja, kad greta galvos skausmo kaip ligos gali atsirasti ir galvos skausmas dėl piktnaudžiavimo medikamentais.
Vėliausiai tuomet, kai galvos skausmai ar migrena kamuoja reguliariai kartą per savaitę ar dažniau.
Kamuoja ir pasaulines garsenybes
Migrena kamavo ir daugelį įžymių pasaulio žmonių. Senovės Romos karvedys Gajus Julijus Cezaris, rašytojai „Alisos Stebuklų šalyje“ ir „Alisos Veidrodžių karalystėje“ autorius britas Lewisas Carrollas, detektyvinio žanro pradininkas, amerikietis Alanas Edgaras Poe, vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche, psichoanalizės pradininkas austras Sigmundas Freudas. Šį sąrašą būtų galima vis tęsti.
JAV profesionali tenisininkė Serena Williams (39 m.) daugelį metų kenčia nuo migrenos priepuolių. Per vieną teniso turnyrų ji išsiaiškino, kad skausmai susiję su jos menstruacijų ciklu. Skyrus medikamentus, atkuriančius hormonų pusiausvyrą, migrenos priepuolių nebeliko.
Holivudo žvaigždę, dviejų „Oskarų“ laimėtoją Beną Afflecką (48 m.) kino juostos „Dingusioji“ filmavimo aikštelėje ištiko itin stiprus migrenos priepuolis. Aktorių teko gabenti į ligoninę. Reguliarus miego ritmas padėjo B.Affleckui užkirsti kelią stipriems migrenos priepuoliams.
Labai retas jo kolegės Jessicos Biel (38 m.) atvejis. Viename interviu aktorė prisipažino, jog dėl fotografų ir paparacų dėmesio patiriama įtampa sukelia galvos skausmus.
