Baimindamiesi neigiamo poveikio kepenims žmonės neretai net nustoja vartoti jiems gyvybiškai svarbius vaistus. Gydytojų teigimu, rūpintis savo kepenimis yra būtina, tačiau tai darant reikėtų vadovautis medikų rekomendacijomis.
Svarbu saugoti nuo žalingo poveikio
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas prof. Laimas Jonaitis sako, kad žalingą poveikį kepenims gali turėti daug veiksnių – nuo mitybos ir žalingų įpročių iki aplinkos taršos ir tam tikrų vaistų vartojimo. Visgi, profesoriaus teigimu, kepenys yra tvirtas ir atsinaujinti gebantis organas, kuris daugeliu atvejų užtikrina efektyvų kenksmingų medžiagų iš organizmo pašalinimą.
„Yra nuomonių, kad, sveikai gyvenant, vengiant žalingo aplinkos poveikio, žmogaus organizmui pakaktų vos 10–20 proc. esamų kepenų pajėgumų. Be to, kepenų veiklai didelės įtakos nedaro senėjimas, ko negalėtume pasakyti, pavyzdžiui, apie širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri žmogui senstant susiduria su vis rimtesniais iššūkiais.
Tiesa, vyresni žmonės su kepenų problemomis susiduria dažniau, tačiau tai iš esmės lemia ne paties organo senėjimas, bet patiriamas ilgalaikis žalingas poveikis – pavyzdžiui, ilgametė alkoholio vartojimo „patirtis“ ar ilgalaikė nesveika mityba“, – sako prof. L. Jonaitis.
Dėl to, gydytojo teigimu, norint kepenis apsaugoti, visų pirma, svarbu jų nežaloti. Jokie profilaktiniai vaistai nepadės, jei kepenys nuolat patirs stiprų kenksmingą poveikį.
„Iš esmės nėra daug įrodymų, kad kepenis galėtų apsaugoti tam tikros profilaktinės priemonės, medikamentai ar valymai. Vaistų gali prireikti jau išsivysčius kepenų ligoms, bet kol jos yra sveikos, svarbu rūpintis, kad tokios ir išliktų. Reikia atminti, kad kuo didesnį žalingą poveikį kepenys patiria, tuo didesnė šio organo pažeidimų rizika“, – pabrėžia prof. L. Jonaitis.
Vadovautis mitais gali būti pavojinga
Neretai vienu kepenų veiklą apsunkinti galinčių veiksnių įvardijamas įvairių vaistų vartojimas. Ar tai reiškia, kad siekiant apsaugoti kepenis reikia jų atsisakyti? Prof. L. Jonaičio teigimu, tikrai ne, o nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą gali būti labai pavojinga.
„Kai kurių vaistų vartojimas, ypač ilgalaikis, iš tiesų gali turėti neigiamą poveikį kepenims. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad jų būtinai reikia atsisakyti. Skirtingų vaistų poveikis kepenims skiriasi, taip pat labai daug priklauso ir nuo to, kokiu tikslu ir kaip vaistai yra vartojami. Skirdami pacientams vaistų gydytojai turi pasverti jų naudą ir galimą žalą“, – teigia prof. L. Jonaitis.
Visgi, anot gydytojo, mitai apie kai kurių grupių vaistų žalą kepenims sklando visiškai nepelnytai. Pavyzdžiui, cholesterolio lygį kraujyje reguliuojantys ir daugeliui širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis sergančių pacientų būtini statinai su neigiamu poveikiu kepenims, profesoriaus teigimu, neretai yra siejami neturint tam jokio pagrindo.
„Net sunku pasakyti, iš kur šis mitas kilo, tačiau mokslinio pagrindo jam maža. Mokslinėje ir medicinos literatūroje minimas vos vienas kitas atvejis, kai statinų vartojimas siejamas su akivaizdžiu ir pavojingu poveikiu kepenims. Iš tiesų daugybė kitų lengvai prieinamų nereceptinių kasdien gyventojų vartojamų vaistų pagal poveikį kepenims reitinguojami gerokai aukščiau nei statinai.
Dėl to keista ir neramu girdėti, kad širdies ligomis sergantys gyventojai dėl neva žalingo poveikio kepenims nutraukia statinų vartojimą. Jiems šie vaistai gali būti gyvybiškai svarbūs ir leidžia išvengti rimtų sveikatos komplikacijų“, – sako prof. L. Jonaitis.
