Vienas po kito skrieja bauginantys pranešimai apie itin sudėtingą
situaciją šalies gydymo įstaigose, teikiančiose pagalbą tikru prakeiksmu
tapusia COVID-19 liga susirgusiems pacientams.
Tokių pranešimų sąrašą papildė žinia iš LSMU Kauno ligoninės. Medikai
atvirai pripažino: pasiekta kritinė riba.
Daugėjant užsikrėtusiųjų skaičiui kitų ligoninės skyrių medikai
siunčiami dirbti į infekcinių ligų padalinį, todėl mažinamas planinių
paslaugų teikimas. Viename ligoninės padalinių dabar teikiama tik skubi
chirurginė pagalba.
Situaciją komplikavo aplinkybė, kad savaitės pradžioje 32 ligoninės
darbuotojams jau buvo diagnozuotas koronavirusas, per 100 žmonių
privalėjo izoliuotis.
"Kasdien susiduriame su iššūkiu kovoje su COVID-19. Mūsų medikai jau
dirba virš savo galimybių ribos ir tenka stiprinti infekcinių ligų
skyriaus kolektyvą iš kitų padalinių", – rašė ligoninės atstovai
socialiniame tinkle.
Aptarnauti visų ligonių nespėjantys medikai paprašė savanorių pagalbos
– pirmiausia ligoninės infekcinių ligų ir skubios pagalbos skyriuose.
Slaugytojams talkinančių savanorių pagalba ant žmogiškų galimybių ribos
balansuojančiam ligoninės medicinos personalui, dirbančiam didžiausią
krūvį turinčiuose skyriuose, būtų didžiulė paspirtis.
Nors LSMU Kauno ligoninėje jau anksčiau norą tapti savanoriais buvo
pareiškę 19 žmonių, po pranešimo socialiniame tinkle norinčiųjų
pagelbėti medikams srautas tiesiog pribloškė gydymo įstaigos vadovybę.
Jau po paros teko stabdyti registraciją.
Dauguma norinčiųjų savanoriauti – jauni žmonės ir studentai, kurie
savo ateitį vienaip ar kitaip sieja su medicina.
Toks požiūris verčia tikėtis, kad jaunoji medikų karta atsakingai žiūrės
į savo profesiją ir Hipokrato priesaiką.
Darbuotojų nuolat trūksta ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai
(GMPS), kuriai patikėta rūpintis karštosios koronos linijos 1808 darbu.
Savanorių pagalbos neužtenka, todėl stotis ieško karštosios linijos
operatorių siūlydama 707 eurų mėnesio atlyginimą neatskaičius mokesčių.
Tai reiškia, kad operatoriaus sąskaita per mėnesį pasipildys 500 eurų.
Žinoma, GMPS vadovybė neturi galimybės savo nuožiūra didinti atlyginimo,
tačiau tikrai keblu surasti patikimą ir atsakingą darbuotoją už tokį
atlygį. Juk valdantieji valstiečiai pastaraisiais metais žibėjo dosnumu
ir net bedarbiams nustatė didesnes mėnesio išmokas.
Ar galima lyginti savanorį su žmogumi, kurį saisto darbo sutartis?
Galima, nes nei vienas, nei kitas nesiima darbo per prievartą, todėl
tinkamai jį atlikti turėtų būti garbės reikalas, galintis net padėti
ateityje kopti karjeros laiptais.
Pandemija anksčiau ar vėliau pasibaigs, o jos metu nuveikti darbai nebus
užmiršti.
Situacija LSMU Kauno ligoninėje taip pat gali tapti geru pavyzdžiu, kaip
reikia kalbėti su žmonėmis atsidūrus kritinėje situacijoje, kai tikrai
reikalinga pagalba, o jos nusipirkti nėra nei laiko, nei resursų.
Galbūt ir kraujo centrų darbuotojams ateityje nereikės maldauti
gyventojų tapti kraujo donorais žvelgiant į senkančias kraujo atsargas.
Kalbėjimo su žmonėmis pamokos labai praverstų ir su pandemijos plitimu
kovojančiai šalies valdžiai, kuri dažniausiai pasitelkia bauginimų,
gąsdinimų, baudų vėzdą, bet nesugeba priimtina forma paaiškinti, kokia
yra padėtis ir ką galima padaryti.
Gal bijo pasirodyti esantys silpni? Tačiau tikrasis silpnumo požymis –
baimė pripažinti, kad kažko nesugebi padaryti.
„Laikinoji sostinė“
