2020 m. lapkričio mėnesį Pasaulio sveikatos asamblėjoje 194 šalys priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo eliminuoti vėžį. Iki 2030 m. šalys turėtų pasiekti šiuos tikslus:
– 90 proc. mergaičių, iki 15 metų amžiaus, pilnai paskiepyti ŽPV infekcijos vakcina;
– 70 proc. moterų, iki 35 metų ir pakartotinai 45 metų, atlikti patikrą naudojant didelio efektyvumo testą;
– 90 proc. moterų turėtų gauti priešvėžinį gydymą. Taip pat 90 proc. moterų, sergančių invaziniu vėžiu, turėtų gauti gydymą.
Strategijoje taip pat pabrėžiama, kad investicijos, siekiant šių tikslų, gali atnešti didelę ekonominę ir visuomeninę naudą. Apskaičiuota, kad kiekvienas iki 2050 m. ir vėliau investuotas doleris, dėl padidėjusio moterų dalyvavimo darbo rinkoje, sugrįš ekonomikai 3,20 dolerio. Vertinant moterų geresnės sveikatos naudą šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei, ši suma išauga iki 26 dolerių.
Pasak PSO generalinio direktoriaus dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus, bet kokio vėžio pašalinimas kadaise atrodė neįmanoma svajonė, tačiau dabar turime rentabilias, įrodymais pagrįstas priemones, kad ši svajonė taptų realybe. Jis pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžį, kaip visuomenės sveikatos problemą, galime eliminuoti tik tuo atveju, jei turimų įrankių galias suderinsime su nenumaldomu ryžtu išplėsti jų naudojimą visame pasaulyje.
Gimdos kaklelio vėžys – ketvirtas pagal paplitimą moterų vėžys visame pasaulyje, kurio galima išvengti. Liga taip pat išgydoma, jei ji aptinkama anksti ir tinkamai gydoma. Manoma, kad nesiimant papildomų veiksmų, naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius per 2018–2030 m. padidės nuo 570 tūkst. iki 700 tūkst., o metinis mirčių skaičius išaugs nuo 311 tūkst. iki 400 tūkst. Silpnos ekonomikos ir besivystančiose šalyse gimdos kaklelio vėžio paplitimas yra beveik dvigubai didesnis, o mirčių skaičius – tris kartus didesnis nei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Pasak PSO generalinio direktoriaus padėjėjos Princess dr. Nothemba (Nono) Simelela, didžiulis mirtingumas, susijęs su gimdos kaklelio vėžiu, yra dešimtmečių pasaulinės visuomenės sveikatos nepriežiūros pasekmė, tačiau scenarijų galima perrašyti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, skiepijimų apimtys per dvejus metus (2017–2019) nuo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tiek pirma, tiek antra vakcinos doze padidėjo – atitinkamai pirma doze nuo 43,2 proc. iki 77,2 proc. bei antra vakcinos doze nuo 27,2 proc. iki 65,7 proc. Skiepijimo apimčių augimo tempas Lietuvoje 2017–2019 metais yra pakankamai aukštas (pirma ŽPV vakcinos doze siekia 78,7 proc., antra – 141.5 proc.). Informacija parengta pagal PSO pranešimą.
