Bijojo užsikrėsti gydymo įstaigoje
Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Nijolė Lekarauskienė teigė, kad pandemija tikrai padidino žmonių baimes kreiptis į gydytojus.
„Pastebėta, jog gyventojai bijojo eiti ne tik į polikliniką, bet ir į ambulatoriją bei sveikatos priežiūros centrą. Jie baiminosi užsikrėsti. Vis dėlto krekenaviečiai jau aktyviau lankosi gydymo įstaigose. Tačiau turiu pabrėžti, kad daugiau sergančių yra ligoninėse arba poliklinikose nei jų ateina pas mus, kadangi kai kurių ligų paūmėjimas dėl baimės laiku kreiptis į specialistą privedė prie rimtesnių problemų“, – sakė medikė.
Paūmėjo psichologinės ligos
Taip pat N. Lekarauskienė pabrėžė, kad gyventojai intensyviai prašo raminamųjų vaistų.
„Tikrai atsirado tokia tendencija. Mes vis tiek turime žiūrėti, kad jie nepriprastų prie vaistų, todėl stengiamės siūlyti ne medikamentus, o žolelių arbatas, žolinius preparatus arba valerijoną. Taip pat turiu paminėti, jog ši tendencija vyrauja visame pasaulyje, o ne tik Krekenavoje. Šis virusas tikrai išderino gyventojų psichinę ir psichologinę sveikatą. Visgi jau matome šviesą tunelio gale, kai prasidėjo skiepijimas, tad tikimės, kad viskas greit baigsis“, – aiškino moteris.
Laukti eilėje teks 7-10 dienų
Paklausta apie eiles Krekenavos sveikatos priežiūros centre ji atviravo, kad kurį laiką dirbo viena, tad eilės tikrai buvo ilgos. Tačiau nuo kovo 1 dienos įstaigoje įsidarbino nauja šeimos gydytoja, todėl eilės sutrumpėjo iki 7–10 dienų.
„Vis dėlto prašome registruotis siuntimams ar vaistams iš anksto, o nelaukti paskutinės dienos, kai liko paskutinė tabletė“, – pabrėžė įstaigos vadovė.
Nežinomybė verčia nerimauti
Apie tai, kad padidėjo sergamumas psichologinėmis ligomis, patvirtino ir psichologė Monika Kuzminskaitė. Jos teigimu, karantino laikotarpiu yra daug nežinomybės, kiek visa tai truks ir ar kada nors gyvensime taip, kaip seniau.
„Specialistai šiuo metu sulaukia daugiau užklausų ir konsultacijų. Taip pat daugiau žmonių su padidėjusiu nerimu dorojasi savarankiškai, kartais – sėkmingai, kartais – ne. Apie tai galima spręsti iš įvairiose šalyse padidėjusio pranešimų apie agresyvų elgesį šeimose ir visur didėjančio skyrybų skaičiaus“, – teigė psichologė.
„Nerimas yra parengties suvokiamai grėsmei būsena. Suvokiama grėsmė nebūtinai yra tikra. Taip pat nebūtinai adekvačiai vertinamas grėsmės lygis. Nerimaujant padidėja jautrumas, dirglumas, suprastėja dėmesys, mąstymo gebėjimai. Nesprendžiant pačios nerimo priežasties, jis niekur nedingsta“, – atskleidė M. Kuzminskaitė.
Karantino pasekmės
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus laikinasis vadovas Martynas Banys taipogi patvirtino, kad paūmėjo psichologinės, psichinės ligos.
„Visa tai – karantino pasekmės. Vyresniems žmonėms paūmėjo senatvinė demencija, tarp vidutinio amžiaus ir jaunų žmonių – kitos psichologinės ligos, depresija“, – atviravo gydytojas.
Be šių ligų, skyriaus vadovas išskyrė ir kitas uždelstas ligas, su kuriomis į priimamąjį atkeliauja pacientai.
„Pastebėjau, kad vis daugiau žmonių atkeliauja su širdies ritmo sutrikimais. Jie patys bando susitvarkyti su tuo namuose, tačiau iškyla įvairių komplikacijų. Taip pat pasitaiko infekcinių ir onkologinių ligų. Turiu paminėti, kad onkologinės ligos nebūtinai naujos. Būna, kad pacientai jau seniau žinojo apie ligą, bet vengė ją gydyti“, – aiškino M. Banys.
Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas paskelbė kvietimą ateiti tirtis ir nedelsti kreiptis į medikus. Apie tai, kad pastaruoju metu padaugėjo uždelstų ligų patvirtino ir rajono medikai, pasak kurių, statistikos duomenys išties liūdni.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė pripažino, kad šiuo metu Terapiniame skyriuje visos palatos užimtos.
„Visi ligoniai sunkūs, nes daugelis vengė kreiptis į medikus tinkamu laiku, todėl uždelsė ligas. Ligos įvairios: kardiologinės, onkologinės ir t. t. Ligoninė tapo pilna per pastarąsias dvi savaites. Skubioji pagalba suteikiama visiems, tačiau planiniai ligoniai rašomi į eilę. Pacientas, gaudamas dienos stacionaro paslaugą, privalo pristatyti neigiamą COVID-19 testą, kuris buvo atliktas ne vėliau kaip prieš 72 val.“
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė taip pat patvirtino, jog daugelis rajono gyventojų vengė kreiptis į gydytojus tinkamu metu.
„Labai padaugėjo uždelstų ligų. Žmonės nevartojo vaistų, jų neišsirašė. Tokie duomenys tikrai labai liūdina. Eilės pas specialistus mūsų poliklinikoje šiuo metu iki 2 savaičių.“
