Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostikos programa skirta aptikti pakitimus, iš kurių gali išsivystyti vėžys. Kadangi storosios žarnos vėžys vystosi ilgai, o ankstyvų stadijų liga neturi specifinių požymių, gydytojų tikslas yra aptikti polipus kuo anksčiau.
Šioje prevencinėje programoje nemokamai dalyvauti kviečiami visi 50-74 metų amžiaus gyventojai. Nepaisant to, reprezentatyvus tyrimas rodo, jog tai supranta ne visi rizikos grupėje esantys asmenys. Kad programa skirta būtent šiai amžiaus grupei, žino 59 proc. respondentų, tačiau vien sulaukę 50 metų amžiaus dėl dalyvavimo joje į savo gydytoją kreiptųsi tik 38 proc. gyventojų.
41 proc. apklaustųjų teigė, jog prevencinėje programoje reikėtų dalyvauti pastebėjus kraują išmatose, 13 proc. – jaučiant skausmą žarnyne, o po 4 proc. respondentų – tuo atveju, jei užsitęstų karščiavimas arba jaustų silpnumą ir nuovargį.
Atsiradus simptomams nedelskite
Kolorektaliniam vėžiui progresuojant, gali pasireikšti tokie požymiai kaip kraujavimas iš storosios žarnos, pilvo skausmas ar bendras silpnumas. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Endoskopinių tyrimų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė atkreipia dėmesį, jog atsiradus tokiems simptomams reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips specialisto konsultacijai.
„Prevencinė programa yra skirta žmonėms, manantiems, jog yra sveiki, nejaučiantiems jokių simptomų. Todėl labai svarbu visiems 50 metų sulaukusiems žmonėms dalyvauti prevencinėje programoje. Anksti diagnozuota liga gydoma lengviau ir efektyviau“, – aiškina I. Kildušienė.
Apklausa rodo, jog praktiškai visi žmonės – net 96 proc. gyventojų – žino, kad norint dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Matome, kad žmonės žino, kur kreiptis, ir žino, nuo kokio amžiaus, tačiau ne visi ryžtasi profilaktiškai išsitirti, neranda tam laiko, atidėlioja. Deja dažnai liga nustatoma trečios ar ketvirtos stadijos. O pastaraisiais metais vidutinis kasmet pasitikrinančių asmenų skaičius sumažėjo beveik 90 tūkst. Visgi, nors ir gyvename su pandemija, šis vėžys nelaukia, kol bus patogesnis metas“, – įspėja gydytoja.
Karantininis gyvenimo būdas riziką padidina
Gydytoja pasakoja, kad prevencinės programos dalyviams pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, o jei testas teigiamas – žmogus siunčiamas atlikti kolonoskopiją, kurios metu apžiūrima storoji žarna.
Jeigu tyrimo metu aptinkami polipai, paimamas mėginys histologiniam ištyrimui. Gautas atsakymas lemia tolesnę gydymo taktiką. Diagnozavus storosios žarnos vėžį pacientui siūlomas inovatyvus kompleksinis gydymas Nacionaliniame vėžio institute.
„Šiuolaikinė medicina yra stipriai pažengusi ir leidžia pasiekti gerų rezultatų, tačiau vėlesnių stadijų ligos gydymas užtrunka ilgiau, tampa sudėtingesnis, be abejo, parenkamas individualiai. Aptikus pirmos stadijos vėžį 5-erių metų išgyvenamumas yra 90 proc.“, – pasakoja gastroenterologė.
Storosios žarnos vėžys gydomas chirurginiu būdu, gali būti skiriama chemoterapija ir / arba spindulinė terapija.
„Norint sumažinti šią riziką, reikėtų vengti riebaluose keptos mėsos, perdirbtų ir rūkytų jos gaminių, atsisakyti balto cukraus, baltų miltų. Juos geriau išmainyti į pilno grūdo ir skaidulų turinčius produktus, tokius kaip neapdorotos žalios daržovės. O žiemą reikėtų valgyti šaknines daržoves – burokėlius, morkas bei raugintus produktus, tokius kaip agurkai ar kopūstai. Nepamirškite judėti – daryti mankštą, vaikščioti ar bėgioti“, – pataria gydytoja I. Kildušienė.
