Kaunietė, onkologinėmis ligomis sergančiųjų draugijos „Eivena“ pirmininkė Dalia Barauskienė prisimena antros stadijos onkologine liga susirgusi prieš 13 metų.
„Mano šeima, mes visi buvome labai išsigandę, pasimetę. Bet labai gera yra tada, kai turime palaikymą. Onkologiniams ligoniams yra labai svarbus socialinis palaikymas. Tuomet žinome, kad nesame palikti vieni. Labai svarbu, kad suptų šeimos nariai, artimieji, kaimynai. Labai didelę įtaką turi ir draugijos arba asociacijos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“paaiškino D.Barauskienė.
Moteris sako, kad svarbus ne tik emocinis palaikymas, bet ir finansinė parama. Tačiau ji jos gauti negalėjo.
„Reikalinga yra ir socialinė parama. Ji teikiama asmenism, gaunantiems mažesnes pajamas. Taip pat bandžiau pateikti prašymą seniūnijai, bet kadangi mano pajamos buvo pakankamos, aš tos paramos negavau.
Tačiau mūsų onkologinėmis ligomis sergančių moterų „Eivena“ draugijos narės žino, kad galima gauti vienkartinę išmoką susirgus“, – pasakojo D.Barauskienė.
Parama skiriasi dešimtimis kartų
POLA direktorė Neringa Čiakienė akcentuoja, kad onkologiniams ligoniams gydymas nemokamas, tačiau dažnai žmonės dėl ligos praranda darbungumą ir nebegali užsidirbti. Todėl finansinė parama yra reikalinga.
„Mes kaip organizacija jau penkerius metus teikiame teisinę pagalbą onkologiniams pacientams, konsultuojame juos rūpimai klausimais. Pamatėme, kad klausimai dėl finansinės paramos žmonėms yra labiausiai aktualūs. Natūralu. Jie susiduria su liga. Daugelio pajamos krenta ir tada jie ieško galimybių kaip išgyventi“, – sakė N.Čiakienė.
POLA išsiaiškino, kad skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi ir pagalba vėžiu sergantiems žmonėms.
Vienur išmokos skiriamos tik 3-4 stadijos onkologine liga sergantiems asmenims, kitur – visiems. O, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone gyvenantiems išmokų išvis nėra.
Skiriasi ir patys išmokų dydžiai. Akmenėje jos gali siekti 80 eurų, Klaipėdoje – iki 6500 eurų. Skiriasi ir žmogaus pajamų riba, nuo kurios skiriama parama. Daugelyje savivaldybių nenurodytas laikas, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas gauti išmoką. Tik trečdalyje savivaldybiį išmokos galima prašyti pakartotinai.
„Kai paskelbėme šią analizę, pradėjome gauti žmonių atsiliepimus. Daugeliui tai buvo naujiena. Kaip ir mes akcentavome analizėje, informacija apie galimybę kreiptis paramos nėra išviešinta. O ir ta, kurią galima rasti nėra labai aiški.
Žmogus turi pats žinoti, kaip atlikti paiešką, kokį teisės aktą susirasti, kaip jį paskaityti arba kur paskambinti. Didžioji dalis asmenų apie tokią galimybę apskritai nežinojo“, – konstatavo N.Čiakienė.
60-ies greičių Lietuva
Seimo narys Justas Džiugelis sako, kad gyvename valstybėje, kurioje gyvenimas verda ne keliais, o keliasdešimt skirtingų greičių. Parama onkologiniams ligoniams yra savivaldybių rūpestis, tačiau kai kuriose politikams labiau rūpi, pavyzdžiui, naujos trinkelės. Tad pinigų sergantiems vėžiu nelabai ir lieka.
„Paaiškėjo, kad mes gyvename ne 2, 4 greičių Lietuvoje, bet visų 60. Išmokos onkoliginiams ligoniams skiriasi kartais. Tokia nepagrįsta diferenciacija nėra pateisinama“, – teigė Seimo narys.
J.Džiugelis akcentuoja, kad tokie skirtumai skatina net žmonių emigraciją. Tiesa, valstybės viduje. Žmonės vyksta į kitas savivaldybes, kuriose paramos skyrimo tvarka onkologiniams ligoniams yra palankesnė.
„Jau yra pasitaikę tokių situacijų, kai žmonės sužinoję, kad serga onkologine liga, bando persiregistruoti į kitą savivaldybę. Kitaip tariant, emigruoti į geresnę savivaldybę. Tai nėra gerai bendrame Lietuvos kontekste“, – paaiškino J.Džiugelis.
Parlamentaras su analizės duomenimis kreipėsi į savivaldybių asociaciją ir visas 60 šalies savivaldybių. Dar paaiškėjo, kad kai kuriose jų tvarką keičiasi kasmet, o dalyje remiamasi dokumentais, kurie 10 metų nebuvo atnaujinti.
Bijo, kad iniciatyva įstrigs
Savivaldybių asociacija pradžioje kalbėjusi apie miestų ir rajonų autonomijos išsaugojimą, vėliau poziciją pakeitė. Artimiausiu metu su POLA atstovais derins naujas gaires. Pagal jas savivaldybės galėtų bent sumažinti skirtumus.
„Savivaldybių asociacijai, kaip supratome, tas klausimas buvo netikėtas. Jie irgi tokios analizės iš anksto nebuvo atlikę. Tačiau kai susipažino, kokie yra skirtumai ir kaip tai aktualu žmonėms, sakė, kad gaires savivaldybėms bandys pateikti. Bandysime kartu kalbėtis, kokios jos galėtų būti“, – sakė N.Čiakienė.
Tikimasi, kad gairės dėl pagalbos onkologiniams ligoniams galėtų būti parengtos per metus. J.Džiugelis neatmeta galimybės, kad dėl jų nepavyks susitarti. Todėl yra pasiruošęs imtis iniciatyvos parlamente.
„Jeigu tikrai jausis toks didelis pasipriešinimas ir nenoras įsiklausyti į pacientų balsą, jų interesus, teks keisti nacionalinius įstatymus, ieškoti būdų, kaip suvienodinti išmokas, tvarkas ir kitą“, – tvirtino Seimo narys.
Kasmet onkologinė liga nustatoma maždaug 18 tūkst. žmonių. Dabar kiekvienos savivaldybės taryba nustato tvarką, kaip skiriama parama vėžiu susirgusiems pacientams. Ar pavyks bent sumažinti skirtumą tarp išmokų skirtingose savivaldybėse kol kas lieka neaišku.
