Apie tai interviu su Jurga Misevičiene, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybos nare, VšĮ Inkocentras vadove, kuri jau daugybę metų rūpinasi pacientais, susiduriančiais su šiuo negalavimu.
– Šiemet birželio mėnesį tradiciškai kaip ir kasmet buvo minima tarptautinė inkontinencijos savaitė, kurią koordinuojate. Kaip kilo idėja imtis šios veiklos?
– Inkontinencijos savaitė yra organizuojama kiekvienais metais priešpaskutinę birželio savaitę ir tai yra pasaulinis renginys, kurį organizuoja World Federation of Incontinent Patients (WFIP). Inkocentras yra šios organizacijos narys. Savaitės renginių tikslas – atkreipti pacientų, medicinos darbuotojų ir politikų dėmesį į šį susirgimą, kuris dažnai yra stigmatizuojamas ir „nurašomas“ kaip nesvarbus.
Na, o imtis šios veiklos paskatino ir asmeninės priežastys. Artimųjų ir draugų rate susidūrus su šiuo negalavimu, supratome, kad trūksta valstybės pagalbos. Be to, tuo metu dar nebuvo drąsu apie tai kalbėti, nors tai yra rimta problema, kurią galima spręsti ir rasti išeitis. Taip ir pasukau šiuo keliu.
– Kas yra sudėtingiau dirbant šį darbą ir atstovaujant pacientų bendruomenę? Ar atsakingos valstybės institucijos įsiklauso į siūlymus?
– Sudėtingiausia yra prakalbinti pacientą ir mažinti stigmą. Negalėčiau teigti, kad valstybės institucijos neįsiklauso į mūsų siūlymus. Kartu padarėme reikšmingų pokyčių, kurie ženkliai pagerino šlapimo ir/ar išmatų nelaikančių pacientų gyvenimo kokybę, kuomet atskaitos tašku norint gauti kompensuojamąsias šlapimą sugeriančias priemones tapo diagnozė Šlapimo nelaikymas ar išmatų nelaikymas.
Savaime suprantama, turėjome įdėti nemažai pastangų ir nueiti ilgą kelią, kol mus išgirdo.
– Nuo liepos įsigaliojo svarbios naujovės šlapimo ir išmatų nelaikantiems pacientams. Kokios jos?
– Nauja tai, kad nuo liepos 1-osios pacientai, kuriems diagnozuotas sunkus šlapimo nelaikymo laipsnis, gaus ne 45 vienetus kompensuojamųjų sauskelnių per mėnesį, o 60 vienetų.
– Tiek vyrai, tiek moterys vis dar neretai gėdijasi apie tai kalbėti, kreiptis pagalbos, bando tvarkytis patys. Gal yra duomenų, po kokių ar negalavimų dažniausiai ši problema pasireiškia?
– Šlapimo ir /ar išmatų nelaikymas gali būti kaip atskiras susirgimas. Jis gali būti išprovokuotas ir kitų susirgimų, pavyzdžiui, nervų sistemos ligų – insulto, demencijos, traumos, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos. Šį sutrikimą sukelti gali ir šlapinimosi sistemos, endokrininės ligos, ginekologinės būklės ir ligos, jį gali provokuoti ir kai kurių vaistų vartojimas, žarnyno susirgimai, tam tikros infekcinės ligos.
Kalbant apie onkologinius susirgimus, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą gali provokuoti žarnyno, ginekologiniai ir prostatos augliai, gerybinė hiperplazija, galvos ar nugaros smegenų gerybiniai ir piktybiniai navikai.
Tuo tarpu jatrogeninis nelaikymas gali būti sukeltas gydymo pasekmių. Pavyzdžiui, po prostatos ar gimdos su priedais pašalinimo, po spindulinės terapijos ar hemorojinių mazgų šalinimo operacijos, atlikus operaciją mažajame dubenyje, taip pat chemoterapijos metu.
– Kai kuriems žmonėms šlapimo nelaikymas tampa nuolatine problema. Bet gal yra galimybių įveikti šį nemalonų negalavimą? Gal turite praktinių patarimų, kaip tai padaryti, pvz., pratimai?
– Šiuo metu, esant nuolatinei medicinos pažangai, net 80 procentų šlapimo nelaikymo atvejų galima gydyti ir išgydyti. Gydymo būdų yra įvairių – pradedant dubens dugno raumenų stiprinimo pratimais (Kėgelio pratimai), gyvenimo būdo korekcijomis, mitybos pokyčiais, vandens gėrimu, baigiant operaciniu gydymu ar dirbtinio sfinkterio implantavimu.
Savaime suprantama, kad gydymo būdas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, kai gydantis gydytojas įvertina visą su jo ligos istorija susijusią informaciją, sunkumo laipsnį, gretutines ligas. Svarbiausia nebijoti kreiptis į medikus, kurie daro stebuklus, pasitelkdami medicinos ir mokslo pažangą.
– Ką patartumėte žmonėms, susiduriantiems su šiuo negalavimu?
– Pirmiausia patarčiau suprasti, kad tokių pacientų yra daug – beveik 8 proc. Visuomet svarbu ieškoti pagalbos ir negalvoti, kad tai praeis savaime. Reikia išdrįsti kreiptis į šeimos gydytoją ir, esant galimybei, gydytis. Jei šlapimo nelaikymo negalima išgydyti arba jau laukiama gydymo rezultatų, reikia naudoti šlapimą sugeriančias priemones ir būti sausam. Norėčiau padrąsinti visus, kurie su tuo susiduria – turėti šlapimo nelaikymą nėra bėda. Priešingai, problema yra nieko nedaryti, kai net nebandoma keisti situacijos.
Ačiū už pokalbį.
