Gyvybes gelbstinčią priemonę galima rasti daugelyje Lietuvos vietų: naudoti lengva – it įjungti televizorių

Kaip reikėtų elgtis, jei šalia jūsų esančiam žmogui staiga sustotų širdis. Gydytojai sako, kad tokiu atveju svarbi kiekviena minutė. Siekiant sumažinti staigių mirčių skaičių, 35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių. Kur juos galima rasti ir kaip jais reikėtų naudotis nelaimės atveju?

Širdies smūgis.<br>123rf nuotr.
Širdies smūgis.<br>123rf nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.<br>A.Karaliūno nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.<br>A.Karaliūno nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.<br>R.Linkaitės nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.<br>R.Linkaitės nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.
35-iose Lietuvos savivaldybėse įrengta 120 automatinių išorinių defibriliatorių.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 8, 2021, 7:09 AM

Viena dažniausių širdies sustojimo priežasčių yra širdies ir kraujagyslių ligos, dažniausiai širdis sustoja dėl miokardo infarkto.

Pamatę gatvėje sukniubusį žmogų praeiviai dažniausiai sutrinka dėl to, nes savo veiksmais bijo padaryti dar daugiau žalos, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Kauno klinikų gydytoja reanimatologė Aida Mankutė.

Auksinės minutės

Gyvybę gelbstinčių veiksmų seka vadinama „gyvybės grandine“. A.Mankute teigia, kad pirmiausia reikia įvertinti sunegalavusio žmogaus sąmonę ir paskambinti telefonu 112.

Tuomet reikėtų vadovautis dispečerio nurodymais. „Verta tikrai nepadėti ragelio, verta įjungti garsiakalbį, padėti telefoną greta nukentėjusiojo ir atlikti veiksmus pagal dispečerio nurodymus“, – pasakojo gydytoja.

Dispečeris turėtų paprašyti atlikti krūtinės paspaudimus, nurodytų, kur galima rasti artimiausią defibiriliatorių.

Reanimatologė pabrėžė, kad pirmosios minutės itin svarbios, o iki atvykstant greitajai nukentėjusiuoju pasirūpinti gali tik aplinkiniai.

„Pirmos 5 minutės, galima sakyti, yra auksinės. Gaivinant šansai išgyventi padidėja 3-4 kartus“, – paaiškino A.Mankutė.

Pasak jos, širdies ritmo sutrikimai sėkmingai gydomi defibriliacija. „Ką reiškia, kad sustojo širdis? Prasideda netvarkingas širdies raumenų skaidulų susitraukimas, kurį nutraukia defibriliatoriaus elektros impulsas.

Deja, jeigu tas nebūna panaudota, tai atvykusi greitoji tik 25 proc. atvejų randa pacientą, kurios ritmas yra dar defibriliuotinas“, – sakė reanimatologė.

Naudoti lengva

Gydytoja nuramino, kad defibriliatoriumi naudotis nėra sudėtinga, todėl nereikėtų perdėtai bijoti dėl galimos klaidos.

„Defibriliatorių reikia įjungti, priklijuoti elektrodus ir laukti defibriliatoriaus nurodymų. Jeigu mokate įsijungti televizorių, tai sėkmingai galėsite pasinaudoti ir defibriliatoriumi“, – teigė A.Mankutė.

Dėl kalbinio barjero jaudintis irgi nederėtų. Lietuvoje įrengti defibriliatoriai „kalba“ lietuviškai.

Tiesa, ji pridūrė, kad nepamaišytų mokymai, kurių metu geriau susipažįstama su defibriliatoriumi, jo veikimu.

Išgelbėjo futbolo veteraną

A.Mankutė pasakojo, kad sėkmingas defibriliatoriaus panaudojimas ne vieną gyvybę išgelbėjo ir Lietuvoje. Ji pateikė ir konkretų pavyzdį.

„Buvo apmokyti Lietuvos futbolo federacijos treneriai ir po metų treniruotės metu vieną iš veteranų ištiko staigi mirtis. Žmogus pradėtas gaivinti, pritaikytas išorinis širdies defibriliatorius. Ir po vienos defibriliacijos žmogus atsigauna“, – pasakojo A.Mankutė.

„Džiaugiamės tais atvejais, kai atgaivinti pacientai iš ligoninės išeina savomis kojomis. Būtent defibriliacija yra tas veiksnys, kai ją sėkmingai panaudojus 70 proc. žmonių yra sėkmingai atgaivinami“, – pabrėžė gydytoja.

Defibriliatorių tinklas, A.Mankutės teigimu, idealiu atveju turėtų pasiekti visas žmonių susibūrimo vietas: prekybos centrus, parduotuves, mokyklas ir kita.

Lietuvoje defibriliatoriai įrengti didžiuosiuose prekybos centruose, sporto arenose, baseinuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.