„Visų pirma, paankstinti tikrinamų moterų amžių, nes sergamumas jauname amžiuje tikrai didėja (...) Penktadalis krūties vėžiu susirgusių moterų yra iki 50 metų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė mokslininkė.
„Prasminga paankstinti prevencinę programą ir tada galbūt aktyvioji Lietuvos moterų dalis taptų puikiu pavyzdžiu ir kitoms, kurios galėtų sudalyvauti prevencinėse programose“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos nemokamai pasitikrinti moterims, kurios dėl pandemijos to padaryti negalėjo.
Medikų įspėjimas – trečdalis sergančių šia dažna liga neišgyvena: ragina nedelsti ir tikrintis sveikatą
„Be abejo, labai svarbu yra leisti sudaryti galimybę pasitikrinti toms moterims, kurios pandemijos metu dėl ribojimų tiesiog nepakliuvo į programą ir jų amžius kaip tikslinės grupės populiacijos jau pratuksėjo“, – teigė S. Jarmalaitė.
Pasak instituto vadovės, svarbu, kad moterys pačios aktyviau dalyvautų prevencinėje programoje.
„Moterų klausimai yra paprasti – kaip pakliūti pas gydytoją, ką daryti, jeigu šeimoje buvo krūties vėžio atvejų. Mes kalbame ir kalbame tais klausimais, bet labai svarbu, kad moterys pačios rodytų iniciatyvą“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto vadovė.
Anot jos, kasmet Lietuvoje krūties vėžys nustatomas 1,6 tūkst. moterų, 500 moterų nuo šios ligos miršta.
„Mūsų penkerių metų išgyvenamumo rodikliai yra prasčiausi Europoje – išgyvena 77 proc. Atrodytų, kad neblogi skaičiai, Europos vidurkis yra 84 proc., bet jeigu pažiūrėsime į pažengusių stadijų ligą, mūsų išgyvenimo rodikliai tuo atveju yra perpus prastesni nei Suomijos, nei kitų Europos šalių ir tikrai pasitempti yra kur“, – sakė S. Jarmalaitė.
Susiję straipsniai
Krūties vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2005 metų. Jos metu nemokamai pasitikrinti gali 50-69 metų moterys, šeimos gydytojas jas kviečia atlikti tyrimą – mamografiją – kas dvejus metus.
Šis tyrimas leidžia aptikti ir labai mažų matmenų navikinius darinius, jis saugus, efektyvus ir nėra skausmingas.