„Galūnių tirpimas – tai būklė arba, tiksliau, simptomas, bylojantis apie tam tikras ligas ar sutrikimus. Dažniausiai tirpimai būdingi esant nervo pažaidei (užspaudimui) arba kraujotakos sutrikimui“, – teigė kineziterapeutė.
Vienos pusės galūnių tirpimas Vienos pusės kūno, veido ar rankos tirpimas gali byloti apie ką tik patirtą ar artėjantį insultą, tad visais atvejais specialistė patarė to neignoruoti. Vis tik į kineziterapeutus dažniausiai kreipiasi žmonės, turintys neurologinių sutrikimų.
Tirpimai, susiję su neurologija, dažniausiai pasireiškia galūnėse.
Rankų tirpimas
Kalbant apie rankas, tirpimas dažniausia pasireiškia pirštuose, plaštakoje, ties alkūne vienoje ar abiejuose rankose.
Pasak manualinės terapijos specialistės G.Ratkutės Šalavėjuvienės, tirpimas neretai būna migruojantis, priklausomai nuo padėties ar judesio – nuo pirštų iki alkūnės ar priešingai. Tai priklauso nuo pažaidos vietos ir pobūdžio, ar tai nervo pažaida kakle, centrinėje ašyje ar periferijoje, rankoje, peties rezginyje, alkūnėje ar rieše.
Taip pat labai būdingi naktiniai tirpimai su skausmu arba rytinis tirpimas po nakties.
Kojų tirpimas
Panašiai ir kojose: plintantis tirpimas galimas šlaunyje, blauzdoje, pėdoje, pirštuose. Pagal tai, kur pasireiškia tirpimas, specialistas jau gali įtarti, kokio segmento pažaida labiausiai tikėtina.
„Vis tik tirpimo specifika taip pat labai svarbi. Jeigu pacientas skundžiasi dešinės rankos ar kojos tirpimu, galime įtarti neurologinę pažaidą ar tarpslankstelinio disko išvaržą dešinėje pusėje. Išvarža gali spausti nervą, nervinę šaknelę“, – teigė kineziterapeutė.
Ar galūnių tirpimas susijęs su išvarža?
Jeigu tirpimas kairėje pusėje, anot manualinės terapijos specialistės, veikiausia pažaida bus kairėje kūno pusėje, tačiau nebūtinai. Jeigu tirpimas pasireiškia abipus ir būna lydimas stipriu judesio apribojimu ar/ir skausmu, galima įtarti centrinę disko išvaržą į stuburo kanalą.
„Vis tik nereikėtų iš karto galvoti apie išvaržą, mat gali būti, jog tai nervo užspaudimas lokaliai periferijoje. Neretai taip atsitinka alkūnės ar riešo sąnariuose, blauzdoje ties čiurna, – sakė G.Ratkutė Šalavėjuvienė. – Tai gali sąlygoti įvairios traumos, pasikartojančios apkrovos toje zonoje. Įvairios autoimuninės, reumatologinės ar infekcinės ligos taip pat sukelia labai panašius pojūčius“.
Bet kokiu atveju pajutus tirpimus, sąlygotus tam tikrų judesių naktį ar pabudus ryte, kineziterapeutė patarė nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie atliks reikiamus testus ir įvertins, kokio tai pobūdžio problema, o prireikus imsis optimaliausio gydymo.
Dėl tirpstančių galūnių kreipiasi ir jaunimas
Pasak G.Ratkutės Šalavėjuvienės, į specialistus pastaraisiais metais kreipiasi vis jaunesni žmonės. Jeigu prieš dešimtmetį tokių pacientų amžiaus vidurkis buvo 45–50 metai, dabar tokių pacientų vidurkis dramatiškai pasikeitė – tai jauni ir darbingi asmenys, kurių amžiaus vidurkis 24–36 metai.
„Neretai susiduriame su atvejais, kaip pacientai kreipiasi kentėdami tirpimus pusmetį, metus ar dar ilgiau. Supraskite, kuo ilgiau nervas bus spaudžiamas ar kitaip traumuojamas, tuo ilgiau jam reiks laiko pilnai atsistatyti. Kuo žmogus greičiau kreipsis į specialistus, tuo greičiau galės grįžti į pilnavertį gyvenimą ir visiškai pamiršti turėtas problemas“, – teigė kineziterapeutė.
Teisingai parinkus gydymą bei davus reikiamas rekomendacijas (neretai pacientas turi atlikti tam tikrus pratimus ir namuose), anot specialistės, tirpimo simptomai visiškai praeina ir nebegrįžta.
