Amerikietis susirgo dar gerokai iki vakcinacijos pradžios – 2020 m. rugsėjį, ir gydymo įstaigose viso praleido 549 dienas. Penktadienį jis pagaliau grįžo namo į Rosvelą, Naujosios Meksikos valstijoje.
„Aš jau nieko nebelaikau savaime suprantamu dalyku. Praleidau 550 dienų nematydamas savo vaikų, turiu anūką, kurio apsritai nemačiau, ir tai tikrai svarbu“, – sakė iš ligoninės paleistas Donnellis.
„Myliu savo šeimą, vaikus ir žmoną labiau nei patį save. Taigi, kovojau už juos“, – patikino septynių vaikų tėvas.
Donnellis yra vienas iš 4,5 milijono amerikiečių, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl COVID-19 nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kai JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pradėjo stebėti hospitalizacijas dėl šios ligos.
Vyro istorija išties neįprasta. Remiantis CDC, vidutinė suaugusiųjų hospitalizacijos trukmė omikron atmainos dominavimo laikotarpiu buvo 5,5 dienos. Prie delta atmainos vienam pacientui vidutiniškai užtekdavo 7,6 dienos ligoninėje. Taigi, Donnelio ligos istorija išsiskiria.
Sąskaitos už jo gydymą ir toliau keliauja į namus. Paskutiniais skaičiavimais, susikaupusi suma jau viršija 1 milijoną JAV dolerių (910 tūkst. eurų), teigia pati šeima. Tiesa, dėl užsitęsusių ligos komplikacijų Donnellis dar nėra visiškai pasveikęs, vyrui vis dar sunku kvėpuoti, tad jo šeima pratinasi prie naujo gyvenimo.
Manė, kad ligą įveiks
Operatoriumi dujų įmonėje dirbęs Donnellis 2020 m. rugsėjį buvo darbo vietoje, kai jam netikėtai pasidarė sunku kvėpuoti.
Vyras suprato negalįs toliau tęsti darbo ir paprašė savo viršininko nuvežti jį į ligoninę, kur COVID-19 testas parodė teigiamą rezultatą.
Jis grįžo namo, nepraėjo nė para, o vyras jau vėl buvo ligoninėje, nes jį dar kartą ėmė kamuoti dusulys.
„Maniau, kad galiu tiesiog įveikti ligą, bet klydau“, – sakė Donnellis.
Ligoninės darbuotojai iš pradžių pasakė jo žmonai Ashley Hunter, kad sergančio vyriškio priežiūra gaėtų pasirūpinti namiškiai. Tačiau jau po kelių valandų suskambo namų telefonas ir medikai pranešė, kad Donnellis skraidinamas į didesnę ligoninę, esančią Albukerkėje, maždaug už daugiau nei trijų valandų kelio automobiliu.
Po savaitės Ashley padėjo vaikams ruošti namų darbus, kai paskambino vyrui pagalbos „Jis neatsiliepė“, – sakė 34 metų moteris. „Paskambinau į ligoninę ir man pasakė, kad jį intubavo, o plaučiai yra ventiliuojami“, – prisiminė žmona.
„Verkdavau duše“
Vėliau moteris vaizdo skambučio metu pamatė savo vyrą sunkioje būklėje ir negalėjo sulaikyti ašarų.
Pasak jos, Donnellis visada stengėsi išlikti sveikas, buvo fiziškai aktyvus. Jis dažnai leisdavo laiką sporto salėje ir teisėjavo įvairių sporto šakų jaunimo varžybose. Taip pat laisvalaikiu treniravo jaunuosius krepšininkus.
Kai jis susirgo COVID-19, Ashley nerimavo dėl to, kaip infekcija jį paveiks, nes Donnellis beveik visą savo gyvenimą sirgo inkstų liga. Dar paauglystėje jam buvo diagnozuotas inkstų nepakankamumas.
15 metų Donnelliui buvo atliekama dializė, kol 2015 metais jam buvo persodintas donorinis inkstas. Donnello imunitetas yra susilpnėjęs dėl imunosupresantų, kuriuos jis vartoja tam, kad organizmas neatmestų inksto.
Pirmasis vyruo mėnuo ligoninėje Ashley buvo itin sunkus emociškai. „Verkiau duše. Nenorėjau, kad vaikai pamatytų mane tokią“, – prisiminė ji.
Vėliau Ashley susėdo su penkiais jų bendrais vaikais, kuriems nuo 4 iki 14 m. (dar dviejų vaikų Donnellis susilaukė su kita moterimi, abu jie jau suaugę) ir paaiškino jiems, kad liūdėti dėl tėčio yra normalu.
„Aš jiems pasakiau: „Mes verkiame ne dėl to, kad nutiks kas nors blogo. Mes verkiame, nes pasiilgome jo, ir norime, kad jis būtų čia su mumis“, – sakė moteris.
Kol Donnellis gulėjo ligoninėje, Ashley surengė kelias vaizdo skambučių maldos sesijas, prie kurių galėjo prisijungti ir kiti žmonės. Kai Ashley negalėjo būti Donnellio palatoje, ji paprašė slaugytojų įjungti garsiakalbį, kad maldas girdėti galėtų ir jos vyras.
Kol Donnelisl kovojo su COVID-19 liga ir jos padariniais, Ashley jautė vyro trūkumą. Pasak jos, sunkiu laikotarpiu moteris atsiribojo nuo savo emocijų.
Tuo metu šeimą aplankė ir kita netektis.
„Per tą laiką mirė mano močiutė, o vyras tokių skaudžių išgyvenimų metu – man didžiausia atrama. Bet aš neturėjau ir jo, todėl nebejaučiau jokių emocijų“, – prisiminė Ashley.
Tuo tarpu Donnellis buvo gydytas net devyniose sveikatos priežiūros įstaigose, dviejose valstijose – Arizonoje ir Naujojoje Meksikoje. Šeima bandė rasti vietą, kur juo būtų pasirūpinta kiek įmanoma geriau.
Kai 2021 m. sausį Donnell buvo perkeltas į Arizoną, Ashley važiavo 8 valandas, kad praleistų su juo savaitę. Tuomet kitą savaitę šalia Donnellio praleido jo mama. Artmieji vyru šitaip rūpinosi ilgus mėnesius.
Namie pasitiko būrys žmonių
Kovo 4 d. į Rosvelą grįžtantį Donnellį parlydėjo policijos automobilių eskortas.
Namie su balionais, plakatais ir gėlėmis jo laukė būrys besišypsančių veidų.
„Jis tikrai buvo šiltai priimtas. Manau, kad tai daug pasako, koks jis žmogus. Jis buvo tikrai mylimas ir visi jo ilgėjomės. Mums pasisekė, kad sulaukėme ir gausios vietinės bendruomenės paramos“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, dėmesys maloniai sujaudino visą šeimą, bet Donnelį labiausiai pradžiuginusi akimirka buvo pirmasis susitikimas su anūku, kuriam tuomet jau buvo vieneri.
„Savo anūką pamačiau pirmiausia. Ir jis elgėsi taip, lyg pažinotų mane visą gyvenimą“, – sakė Donnellis.
„Jis tiesė rankutės į mane ir net pabučiavo mane. Tai buvo taip nuostabu“, – džiaugėsi vyras.
Namie – kitas gyvenimas
Tačiau dabar šeimai tenka pratintis prie naujo gyvenimo būdo. Nelengva Ashley – penkių vaikų mama tapo dar ir savo vyro slauge.
Moteris prisipažino, kad gyvenimą vėl kartu su vyru įsivaizdavo tik gražiausiomis spalvomis. „O dabar esu slaugytoja, terapeutė ir jo žmona. Dar esu ir vaikų mama. Visko tiek daug“, – sakė ji.
Prieš pandemiją Ashley dirbo vietinėje parduotuvėje, tačiau 2020 m. gegužę dėl pandeminių ribojimų ji buvo uždaryta. Dar po kelių mėnesių susirgo Donnellis ir sąskaitos už jo gydymą ėmė tik augti. Vienas šeimos draugas, norėdamas padėti, pasišovė suorganizuoti paramos kampaniją „GoFundMe“ platformoje, kurioje nelaimės ištikti žmonės dažnai prašo nepažįstamųjų finansinių aukų.
Ashley pasakoja, kad dar tik mokosi visko, ką reikia žinoti apie vyro ir jo slaugymui naudojamos įrangos priežiūrą. Tačiau nepaisant užgriuvusių naujų pareigų, ji tikino besijaučianti laiminga.
Donnellis nuėjo ilgą kelią. Namuose jis turi ventiliatorių, kuriuo naudojasi miegodamas. Dienos metu, kad būtų lengviau kvėpuoti, jis naudoja deguonies koncentratorių.
Vyras dar negali pilnai valdyti savo dešinės rankos, bet tikisi, kad jam dar pavyks visiškai atsigauti. Jis kol kas negali ir vaikščioti be pagalbos.
„Kol kas negaliu apsieiti be vaikštynės, turiu vežimėlį, viskas kitaip nei anksčiau. Esu namuose, bet manęs dar laukia ilgas atsigavimo laikas“, – pripažino Donnellis.
Jis taip pat jaučiasi dėkingas žmonai, kuri niekada neprarado vilties, kad jis dar pakils iš lovos. Ligoninėje vyras matė daug vienišų pacientų, tačiau dėl šeimos paramos jis pats niekada nesijuto pamirštas.
„Pirmiausia noriu padėkoti Dievui, o tuomet žmonai ir motinai, kurios buvo šalia manęs visą laiką. Tai neįtikina“, – sakė vyras.
Tiems, kuriems trūksta vilties, vyras turi patarimą.
„Išsaugokite tikėjimą, – sakė jis. – Sutelkite visą dėmesį į tikėjimą, o ne į baimę.“
