„Onkologijos laukas plečiasi, nes nuolat auga vidutinis ir vidutinis žmonių amžius. JAV pacientų, kuriems diagnozuotas vėžys, skaičius ir toliau didėja. Onkologinių pacientų amžiau mediana, jiems diagnozuojant ligą yra 71 metai, tačiau 40 proc. diagnozių tenka vyresniems nei 75 metų žmonėms“, – sako medicinos docentė Liudmila Schafer.
Virškinamojo trakto vėžio srityje besispecializuojanti medikė pridūrė, kad storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas pacientams, jaunesniems nei 50 metų, o penkerių metų išgyvenamumas nuo visų vėžio formų padidėjo nuo 50,5 iki 67 proc.
Gydytoja įvardijo ir 5 ankstyvus onkologinės ligos požymius, kuriuos pastebėjus derėtų apsilankyti pas gydytoją.
1. Išsekimo sindromas
Išsekimo sindromas yra riebalų ir raumenų praradimas, dėl kurio mažėja svoris. „Vėžys priverčia imuninę sistemą į kraują išleisti chemines medžiagas, kurios sukelia uždegimą ir pagreitina riebalų ir raumenų nykimo procesą, dažniausiai, kai sergama viršutinio virškinamojo trakto, įskaitant stemplę, skandrį ir kasą, vėžiu“, – paaiškino daktarė L.Schafer.
2. Kraujas išmatose
Pasak gydytojos, nemalonus simptomas pasireiškia, nes pažeidžiamas žarnyno gleivinės barjeras: „Vėžys žarnyne susilpnina gleivinę, kuri yra atlieka apsauginį virškinamojo trakto vaidmenį. Kraujavimą sukelti gali stemplės, skrandžio, storosios žarnos ar tiesiosios žarnos vėžys.“
3. Pieštuko formos išmatos
Neįprastos, plonos, vos pieštuko storio išmatos gali byloti apie vėžį. „Obstrukcija storojoje žarnoje neleidžia turiniui joje normaliai judėti, todėl itin plonos formos išmatos gali išduoti storosios žarnos vėžį“, – paaiškina L.Schafer.
Gydytojos teigimu, vėžys storojoje arba tiesiojoje žarnoje sukelia žarnyno sienelės išsitempimą, todėl atsiranda skausmas ir pilvos spazmai. Skausmo priežastimi taip pat gali tapti dėl vėžio storosios žarnos sienelėje atsiradusios skylutės.
5. Pykinimas ir vėmimas
„Storojojoje žarnoje atsiradę augliaii gali neleisti virškinamojo trakto turiniui judėti tolyn, tad nelikus šios krypties turinys gali sukilti į viršų. Todėl atsiranda pykinimas ir vėmimas“, – sako L. Schafer.
Vėžio gydymą dažniau lydi sėkmė
L.Schafer pabrėžia, kad šiais laikais daug dažniau kovoti su vėžiu pavyksta efektyviai. Esminis pasikeitimas – didesnis budrumas. Dėl prevencinių patikros programų ir pačių pacientų aktyvesnės reakcijos į pirmuosius ligos požymius, onkologiniai susirgimai nustatomi ankstyvesnėje fazėje. Dėl to pakanka taikyti mažiau invazyvų gydymą, pacientai greičiau po jo atsigauna ir grįžta į normalų gyvenimą.
Be to, atsiranda ir vis daugiau prieinamų gydymo būdų. Galiausiai, specialistai pataria kliautis ne kitų ta pačia liga sirgusių asmenų atsiliepimais ir rekomendacijomis, o kliautis gydytojais, nes jie gali nustatyti, koks gydymas konkrečiam pacientui tinka geriausiai.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbu susipažinti ir su savo šeimos narių ligos istorijomis. „Pravartu žinoti, ar jūsų šeimoje nebuvo asmenų sirgusių bet kurio tipo vėžiu. Tokiu atveju papildomi genetiniai tyrimai padėtų įvertinti paveldimo vėžio riziką“, – paaiškino L.Schafer.
Ji taip pat priminė, kad tam tikri gyvensenos pasirinkimai padeda sumažinti tikimybę susirgti vėžiu. „Meskite rūkyti! Ar žinojote, kad šis žalingas įprotis padidina 16 skirtingų vėžių riziką? Žinoma, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas taip pat padeda ženkliai sumažinti auglio išsivystymo riziką“, – sakė L.Schafer.
Parengta pagal eatthis.com
