Skaičiuojama, kad pasaulyje erekcijos disfunkcijos paplitimas tarp 40–70 metų vyrų siekia net 50 proc. Lengvo laipsnio sutrikimas nustatomas 17,2 proc. vyrų, vidutinio sunkumo – 26,2 proc., sunkus – 9,6 proc.
Simptomatika
Sutrikusi erekcija laikoma, kai:
– varpa visiškai nesustandėja; varpa nesustandėja pakankamai, kad būtų galima įvesti į makštį;
– erekcija dingsta įvedant varpą į makštį;
– erekcija išnyksta nebaigus lytinio akto;
– per ilgas lytinis aktas;
– varpos skausmas.
Dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje
„Su erekcijos sutrikimais dažniausiai susiduria vyrai nuo keturiasdešimties metų. Žinoma, pasitaiko ir jaunesniame amžiuje, tačiau tai pavieniai atvejai, – pasakoja A. Jaškevičius. – Priežasčių, lemiančių šį sutrikimą, yra įvairių, tad kreipiantis į gydytoją svarbu identifikuoti, dėl ko kyla problema.“
Nors gyvename XXI amžiuje, šia tema garsiai nekalbama. Vyrai nėra linkę dalintis savo sveikatos problemomis, o neretai yra įsitikinę, kad su amžiumi prastėja ir erekcija. Visgi taip neturėtų būti.
„Lietuvoje susiformavęs stereotipas, kad vyrai neturi erekcijos sutrikimų. Tuomet patenkame į uždarą ratą: neturi problemų, nėra ko domėtis, kaip tai galima gydyti ir iš kur kyla šios problemos. Nepamirškime ir psichologinių aspektų: vyrai uždaresni, linkę slėpti savo jausmus ir emocijas, nesidalina išgyvenimais.
Bet kokia pagalba gali būti suteikiama tik kalbant apie patiriamas problemas. Jei nedrąsu ar nesinori apie erekcijos sutrikimus kalbėti su savo šeimos gydytoju, galima iškart kreiptis į urologą“, – sako urologas.
Priežastys, lemiančios erekcijos sutrikimus:
– Urologinės ligos
Prostatos liga ar operacija, AŠT infekcija, lytinių organų trauma, Peirono liga.
– Neurologinės ligos
Stuburo smegenų pažeidimas, periferinė neuropatija (cukrinio diabeto neuropatija), insultas dėl smegenų kraujagyslių patologijos.
– Kardiologiniai rizikos veiksniai
Arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, dislipidemija, nejudrus gyvenimo būdas, nutukimas, širdies nepakankamumas.
– Kitos ligos
Kepenų disfunkcija, inkstų disfunkcija ir hemodializė, endokrininės ligos, pjautuvinė anemija, leukemija.
– Psichologiniai veiksniai
Sunki depresija, nerimo sutrikimai ir kt.
– Vaistų ir narkotikų poveikis
Erekcijos sutrikimai gali parodyti kitas ligas
Pasak urologo Arūno Jaškevičiaus, erekcijos sutrikimai gali signalizuoti ir apie kitas organizme tūnančias ligas. Pavyzdžiui, sergant besimptome širdies vainikinių kraujagyslių liga, pirmasis požymis gali būti būtent erekcijos problemos. O štai sergant cukriniu diabetu, erekcijos sutrikimai yra ligą lydinti komplikacija.
Svarbu iškart kreiptis į specialistą, kuris galės įvertinti sutrikimo priežastis ir laipsnį. Kuo anksčiau bus išsiaiškintos ir koreguojamos atsiradimo priežastys, tuo greičiau bus sugrąžinta normali ir natūrali organizmo funkcija. Gali būti, kad medikamentinio ar intervencinio gydymo net neprireiks.
„Mes, gydytojai urologai, nerekomenduojame užsiimti savigyda ir gydytis liaudiškomis priemonėmis arba vaistais, pavyzdžiui, „Viagra“. Vos pajutus simptomus geriausia iškart kreiptis į specialistus – kitu atveju situaciją galite tik dar labiau pabloginti. Viskas būna gerai, jei vaistus parenka specialistas, o ne pats pacientas“, – tikina A. Jaškevičius.
Inovatyvus ir neskausmingas gydymas
Erekcijos sutrikimų (disfunkcijos, impotencijos) gydymas padeda pagerinti susilpnėjusią arba atkurti dingusią erekciją, kartu atsikratyti psichologinio ir fiziologinio diskomforto, sukelto ligos padarinių. Pasaulyje jau kelis dešimtmečius taikomas neinvazyvus metodas – žemo dažnio smūginė bangų terapija.
„Žemo dažnio smūginė bangų terapija suaktyvina kamienines ląsteles ir skatina naujų kraujagyslių susidarymą bei esamų išsiplėtimą. Taip pagerėja varpos aprūpinimas krauju, sėkmingai atkuriama ir suintensyvinama kraujotaka, kuri ir užtikrina tinkamą erekciją, priteka daugiau kraujo, būna geresnė erekcija, – apie gydymą pasakoja urologas A. Jaškevičius.
Procedūra neskausminga, nereikalinga nejautra, trunka apie 20 min. Po intervencijos pacientas grįžta į kasdienę veiklą. Gydymo kursą sudaro 6 procedūros, kurios atliekamos kas savaitę. Gydymo efektyvumas įprastai siekia 80–90 proc. Poveikis jaučiamas palaipsniui, vertinamas praėjus mėnesiui po paskutinės procedūros.“
