„Didžioji dauguma pacientų, persirgusių COVID-19, skundžiasi silpnumu ir nuovargiu. Juos taip pat vargina įvairaus pobūdžio – raumenų, sąnarių, galvos – skausmai, miego ar virškinimo sutrikimai bei plaukų slinkimas. Šie liekamieji reiškiniai dažniausiai pasireiškia tiems, kurie sirgo ir lengvesne, ir sunkesne ligos forma, tačiau gydėsi namuose“, – teigia V. Bečelytė.
Anot vaistininkės, neretai pacientai prisipažįsta, kad jie savaitę ar dvi jaučiamus negalavimus malšino naminėmis priemonėmis, o nesulaukę pagerėjimo, nusprendė pagalbos ieškoti vaistinėje. Praktika rodo, kad persirgus jaučiami liekamieji reiškiniai gali varginti mėnesį ar ilgiau – V. Bečelytė sako, kad yra tekę konsultuoti pacientų, kurie silpnumu, galvos ar raumenų skausmais skundėsi net pusę metų.
Kaip padėti sau, kai vargina silpnumas ir nuovargis?
Persirgusiems COVID-19, kurie jaučia silpnumą ir nuovargį, vaistininkė pirmiausia pataria pasirūpinti pilnaverte ir subalansuota mityba, susireguliuoti dienos režimą bei tausoti savo jėgas. Labai svarbu atsisakyti visų nebūtinų darbų, keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu bei skirti laiko mėgstamai veiklai.
„Po ligos greičiau atsistatyti gali padėti ir vaistinėje esančios priemonės – antioksidantai, pavyzdžiui, vitaminai A ir E, ežiuolės preparatai bei energijos apykaitą gerinantis kofermentas Q10. Silpnumo ir nuovargio priežastimi gali būti ir po persirgimo organizme atsiradusi tam tikrų mineralų stoka, kuri nustatoma atliekant kraujo tyrimą. Tokiu atveju, mineralų pusiausvyrą greičiau atkurti padeda maisto papildai“, – aiškina V. Bečelytė.
Kaip padėti sau, kai vargina įvairaus pobūdžio skausmai?
Pirmas klausimas, kurį besiskundžiantiems galvos skausmais, užduoda vaistininkė – ar pacientas per parą išgeria pakankamai vandens. Kartais jausdami nuovargį ar jėgų stoką ir dėl to nerimaudami, žmonės pamiršta gerti vandenį, o tada atsiranda skysčių stoka ir gali varginti galvos skausmas.
„Kartais tenka konsultuoti galvos skausmą jaučiančius pacientus, kurie tikina, kad per parą išgeria pakankamai vandens, tačiau dažniausiai paaiškėja, kad vandenį jie geria retkarčiais ir tik kelias stiklines. Tokiu atveju organizmas nespėja įsisavinti reikalingų mineralų, nes jie yra „išplaunami“, o tada gali kristi kraujospūdis, atsirasti silpnumas, galvos skausmas ir kiti negalavimai. Dėl to per dieną turėtumėte ne tik išgerti pakankamai vandens, bet jį visą dieną gurkšnoti reguliariai“, – teigia V. Bečelytė.
Vaistininkė primena, kad reikiamą vandens kiekį apskaičiuoti nesunku, nes per parą kiekvienam kūno kilogramui reikia maždaug apie 0,03 litro skysčių. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 60 kilogramų, kasdien reikėtų išgerti maždaug 1,8 litro vandens.
„Konsultuodama persirgusius COVID-19, kurie jaučia įvairaus pobūdžio skausmus, visada išsiaiškinu, ar jie turi gretutinių ligų ir pasiūlau vaistinėje pasimatuoti kraujospūdį. Dažnai paaiškėja, kad sirgdamas COVID-19 ir varginamas liekamųjų reiškinių, žmogus pamiršo gerti jam paskirtus vaistus arba, kad jo kraujospūdis padidėjęs. Ir viena, ir kita gali būti įvairaus pobūdžio skausmo priežastis, todėl visada primenu apie būtinybę gerti paskirtus vaistus ir reguliariai sekti savo kraujo spaudimo rodiklius, o kelis kartus išmatavus didesnį nei 140/90 mm Hg kraujo spaudimą, kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – įspėja V. Bečelytė.
Vaistininkė sako, kad patiriantiems sąnarių skausmus gali padėti kofermentas Q10, geriami ar tepami preparatai su natūraliais ekstraktais ar magniu ir kolagenu bei priešuždegiminiai vaistai.
Kaip padėti sau, kai vargina miego sutrikimai?
Kai kamuoja miego problemos, vaistininkė pirmiausia pataria laikytis miego higienos: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Kai organizmas prisitaikys prie šio grafiko, jis reikiamu metu išskirs melatoniną – endogeninį hormoną, dar vadinamą tamsos arba nakties hormonu – bus lengviau užmigti ir pabusti tuo pačiu metu. Prieš miegą taip pat reikėtų nevartoti daug skysčių ar sunkiai virškinamo maisto, kad nekamuotų sunkumo jausmas, o atsigulus į lovą nesinaudoti elektronikos prietaisais, nes iš ekranų sklindantys šviesos spinduliai trikdo melatonino išskyrimo procesą.
„Jeigu miego sutrikimų nepavyksta išspręsti savarankiškai, galite išbandyti melatonino ar sudėtinius augalinius preparatus ir įvairias arbatas, praturtintas tonizuojantį poveikį suteikiančiomis vaistažolėmis, pavyzdžiui, valerijonu ar melisa“, – sako V. Bečelytė.
Kaip padėti sau, kai vargina virškinimo sutrikimai?
Kamuojamiems virškinimo sutrikimų, vaistininkė pirmiausia pataria į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau skaidulų turinčių maisto, pavyzdžiui, gysločio sėklų luobelių, maltų linų sėmenų, avižų, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų, slyvų, morkų, burokėlių ir kopūstų ar jų sulčių. Taip pat labai svarbu per dieną suvartoti kuo daugiau vandens, kuris gerina virškinimo fermentų darbą ir pagreitina virškinimą.
„Pravartu vartoti ir gerąsias bakterijas, kurios padeda atstatyti žarnyno mikroflorą. Jeigu kamuoja padidėjęs rūgštingumas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, vaistinėje taip pat galime pasiūlyti preparatus, kurie padėtų kovoti su šiais negalavimais“, – teigia vaistininkė.
Kaip padėti sau, kai slenka plaukai?
Tiems, kuriems po persirgimo COVID-19 slenka plaukai, V. Bečelytė pataria subalansuoti mitybą ir skirti laiko poilsiui.
„Po ligos būtina atstatyti mineralų ir vitaminų pusiausvyrą, todėl patariama vartoti maisto papildus ar jų kompleksus. Praverstų ir tai, jeigu maisto papildo sudėtyje būtų cinko, silicio, seleno ir biotino, kurie stiprina plaukus bei pagreitina jų augimą. Be to, patariama naudoti plaukus stiprinančius šampūnus ir losjonus“, – sako V. Bečelytė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Liekamųjų reiškinių gydymui namuose dažniausiai prireikia 4–6 savaičių, kartais net pusės metų, tačiau, jeigu ima kamuoti nuolatinis ir sunkėjantis kosulys, dusulys ar didelis silpnumas, pereinantis į alpimą, reikia kreiptis į gydytoją. Tai reikalinga tam, kad būtų atlikta nuodugni apžiūra ir išsamūs tyrimai, o jeigu reikia – paskirti vaistai.
„Jeigu jums neramu jaučiant net ir lengvesnės formos liekamuosius reiškinius, visada galite kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti dėl gydymo plano“, – teigia vaistininkė.
Prevencija: kaip sumažinti užsikrėtimo COVID-19 riziką?
V. Bečelytės teigimu, norintys sumažinti užsikrėtimo COVID-19, o tuo pačiu ir liekamųjų reiškinių riziką, turėtų prevenciškai vartoti vitaminus C ir D, cinką bei naudoti nosies purškalą su jota-karageninu, kuris jos gleivinę padengia apsaugine plėvele.
„Pravartu būtų ir uždarose viešose patalpose dėvėti nosį bei burną dengiančias medicinines kaukes, o po kiekvieno apsilankymo erdvėse, kuriose yra daug žmonių, ar grįžus namo pasirūpinti tinkama rankų dezinfekcija“, – priduria vaistininkė.
