Nuožmus vėžys išsiduoda staiga – pirmasis ligos ženklas matomas plika akimi

Kaip ir kasmet, rugsėjo 15-ąją minima pasaulinė limfomos diena. Limfoma – vėžio rūšis, kurios diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta maždaug 400–500 žmonių. Kupina jaunatviško veržlumo, Simona (vardas pakeistas) būdama vos 22-jų metų, sužinojo, kad serga. „Aš pati nelabai supratau ligos rimtumo, gelbėjo jaunystės optimizmas“, – pasakoja pašnekovė.

limfoma, padidėję limfmazgiai.<br>lrytas.lt koliažas
limfoma, padidėję limfmazgiai.<br>lrytas.lt koliažas
ligoninėje, pacientas <br>123rf nuotr.
ligoninėje, pacientas <br>123rf nuotr.
vėžio ląstelės<br>123rf nuotr.
vėžio ląstelės<br>123rf nuotr.
Moteris, limfmazgių patikra.<br>123rf nuotr.
Moteris, limfmazgių patikra.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lukrecija Baluškevičiūtė

Sep 15, 2022, 6:49 PM, atnaujinta Sep 21, 2022, 9:43 AM

Liga netikėtai atsinaujino

Šiuo metu 51-ių metų moteris prisimena, kad susirūpinimą sukėlė staiga iškilęs guzas ant kaklo. „Kreipiausi į gydytoją ir gavusi siuntimą pas onkologą nuvykau pasitikrinti. Ten ir sužinojau apie savo ligą“, – dalinasi Simona. Ji sako, kad labai neįprastų simptomų nejuto, tik vargino nuolatinis silpnumas.

Pasveikusi Simona prisimena, kad sunkiausia buvo po chemoterapijos. Moterį labai pykino ir dažnai jautė silpnumą, tačiau skausmų nebuvo. „Pirmas kursas truko pusę metų, bet, praėjus maždaug 5 metams, liga atsinaujino ir buvo reikalingas ilgesnis gydymas“, – prisimena moteris.

Limfoma sirgusi pašnekovė pasakoja, kad gydytojas apie ligą pranešė ramiai ir tiksliai. „Buvau operuota Vilniuje gydytojo, kuris stengėsi palaikyti ir padrąsinti. Daug ir įvairios informacijos gavau iš palatos kaimynių“, – džiaugiasi moteris.

„Jeigu užplūsdavo neigiamos mintys, stengiausi save užimti knygų skaitymu“, – pasakoja Simona.

Pasak jos, namuose su šeima apie ligą stengdavosi nekalbėti. „Nemanau, kad liga labai pakeitė mano mąstymą, niekada nekilo klausimas „kodėl man?“. Iki diagnozės turėjau stiprių išgyvenimų, tad priėmiau tai kaip viso to pasekmę“, – teigia moteris.

Iš ligos gniaužtų išsilaisvinusi Simona sako, kad svarbiausia yra tikėjimas bei bendravimas su geranoriškai nusiteikusiais žmonėmis. „Labai svarbus ir palaikymas iš aplinkos, žinojimas, kad tu nesi vienas. Juk visada yra bent lašas vilties, kuris įsiliejęs į vandenyną tampa jėga“, – pabrėžia vėžį įveikusi moteris.

Pažeidimai kraujo ląstelėse

Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojos hematologės Skirmantės Černauskienės teigimu, limfoma yra vėžio rūšis, pažeidžianti tam tikras kraujo ląsteles, vadinamas limfocitais. Jie, kartu su kitomis imuninėmis ląstelėmis bei organais formuoja žmogaus imuninę sistemą, saugančią žmogų nuo bakterijų, virusų, parazitų ir kitų ligų.

Jei viskas gerai, limfocitų gyvavimo trukmė yra griežtai kontroliuojama. „Kai ląstelės tampa pernelyg senos, pažeistos, ar nebeatlieka funkcijos, įvyksta programuota ląstelių žūtis – apoptozė“, – sako medikė. Kartais nutinka taip, kad ląstelės genetinė medžiaga (DNR) pakinta ir sutrinka ląstelės programuotos žūties mechanizmas – tokiu atveju ląstelės gali daugintis ir augti neribotai, formuojasi navikas.

Gydytoja pasakoja, kad yra dvi pagrindinės limfomų kategorijos – Hodžkino limfoma (HL) ir Ne Hodžkino limfoma (NHL). Šiose kategorijose yra daugybė skirtingų tipų limfomų, kurios klasifikuojamos pagal ląstelių kilmę, nustatomus genetinius pakitimus, vystymąsi, plitimą ir pagal gydymą.

S. Černauskienė teigia, kad limfoma dažniausiai pažeidžia limfinės sistemos organus: limfmazgius, blužnį, kaulų čiulpus, tačiau pakitę limfocitai gali nukeliauti į daugelį organų už limfinės sistemos ribų ir taip pat pažeisti plaučius, virškinamojo trakto organus, centrinę nervų sistemą, odą ir kt.

Deja, nėra žinoma aiškių limfomą sukeliančių priežasčių, bet, anot medikų, tam tikros infekcinės bei imuninės sistemos susilpnėjimą sukeliančios ligos, gali padidinti riziką vėžio atsiradimui.

Pirmąjį ligos ženklą galima pastebėti

Dažniausiai limfomos metu padidėja kaklo, pažastų ir kirkšnies limfmazgiai. Tačiau ne visuomet sergant limfoma limfmazgių padidėjimas bus akivaizdžiai matomas. „Kartais gali padidėti plika akimi nematomi, giliai kūno viduje esantys limfmazgiai“, – įspėja gydytoja.

Hematologės teigimu, jeigu pažeisti plaučiai, gali varginti kosulys, oro trūkumas, jei pažeisti virškinamojo trakto organai, gali pasireiškti pilvo skausmas. „Gali dažnai atsirasti tokie bendri simptomai, kaip nuovargis, svorio kritimas, intensyvus naktinis prakaitavimas, karščiavimas, odos niežulys“, – teigia medikė.

Anot S. Černauskienės, priklausomai nuo limfomos tipo, būdingas skirtingas didžiausio sergamumo amžius. HL dažniau serga pacientai nuo 15 iki 40 m., o NHL dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai, tačiau griežtos amžiaus ribos, kada ligos rizika padidėja nėra.

Simptomai pasireiškia nevienodai

„Skirtingi limfomos tipai yra gydomi skirtingai, be to, net ir to paties tipo limfoma skirtingiems pacientams gali pasireikšti nevienodai, todėl limfomų gydymas tampa vis labiau individualizuotas“, – pastebi medikė.

Ji pasakoja, kad kai kuriais atvejais, kuomet limfoma yra neagresyvi, skubus gydymas nėra reikalingas. „Pacientas gali būti reguliariai stebimas gydytojo hematologo ir gydymas pradedamas tik tuomet, kada jo tikrai reikia. Tačiau agresyvias limfomas stengiamės pradėti gydyti nedelsiant“, – teigia S. Černauskienė.

Hematologė užsimena, kad pagrindiniai gydymo metodai yra chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija (gydymas nukreiptas prieš tam tikrus baltymus ekspresuojamus limfomos ląstelėse), gali būti atlieka kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija ar taikoma radioterapija.

Pasak specialistės, sergamumas lietuvių tarpe atitinka kitų vakarų šalių tendencijas. Priklausomai nuo limfomos tipo, kasmet apytikriai diagnozuojama apie 100 naujų HL atvejų ir apie 300–400 NHL atvejų.

„Svarbu, kad kuo didesnė dalis žmonių, tarp jų ir šeimos gydytojų, būtų susipažinę su požymiais, kada limfmazgių padidėjimas yra pavojingas ir gali leisti įtarti limfomą – tai yra 4–6 sav. persistuojanti ar dinamikoje progresuojanti limfadenopatija, kuomet nenustatoma jokių kitų ją galimai sukėlusių priežasčių, pavyzdžiui, infekcinių ar autoimuninių ligų.“, – pastebi gydytoja.

Medikė įspėja, kad būtina atlikti ultragarsinį tyrimą ir nustačius pakitimus atlikti biopsiją, kai pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, limfmazgiai yra kieti, nepaslankūs ir nustatomi tam tikrose lokalizacijose, pavyzdžiui, virš raktikaulio.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.