Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis priminė, kad klinikose jau du dešimtmečius atliekamos žmogaus organų transplantacijos ir niekada nebuvo tokių rodiklių.
„Donorų organų programa sėkmingai funkcionuoja, medikai semiasi patirties svarbiausiuose užsienio transplantacijos centruose“, – kalbėjo E.Padervinskas.
Jis dėkojo mirusiųjų artimiesiems, kurie sunkią akimirką priima svarbų sprendimą ir suteikia galimybę išgyventi kitiems pacientams.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas prof. Povilas Jakuška pasakojo, kad įprastai atliekamos 2-3 širdies tranplantacijos per metus. Išsiskyrė 2014 metai, kai buvo atliktos 5 tokios operacijos.
„Kai kam sunki valanda, o mūsų pacientams – džiugi akimirka, pratęsianti jų gyvenimą“, – apie artimųjų sprendimą dovanoti organus kalbėjo P.Jakuška. Kardiochirurgas džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių atsikrato mito neva negalima dovanoti žmogaus širdies.
Šiuo metu 18 Kauno klinikų pacientų laukia širdies, 6 – širdies ir plaučių komplekso operacijų. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse tokių pacientų skaičius didėja.
Kauno kardiochirurgų pacientu praėjusių metų pradžioje tapo ir buvęs policijos generalinis komisaras bei Alytaus meras Vytautas Grigaravičius, kuriam buvo persodinta donoro širdis.
Pasak P.Januškos, po širdies transplantacijos metus išgyvena 70-80 proc. pacientų. Visi pacientai, kuriems pernai Kauno klinikose transplantuotos kepenys, šiuo metu gyvena.
Širdies transplantacijos dažniausiai prireikia dėl širdies nepakankamumo, rečiau – dėl širdies vožtuvų ligų. Pernai jauniausiam pacientui, kuriam transplantuota širdis, buvo tik 19 metų. Tokio paties amžiaus buvo pacientas, kuriam transplantuotos kepenys.
Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas pastebėjo, kad mažėja netinkamų transplantacijai organų.
„Dalis pernai atliktų operacijų technine prasme buvo sudėtingesnės negu įprastos, tačiau medikų komandai pavyko susidoroti su užduotimis. Per vieną parą buvo atliktos net dvi kepenų transplantacijos“, – paskelbė T.Vanagas.
Jis vylėsi, kad netrukus šalies medikai galės atlikti kepenų transplantacijas ir vaikams, šiuo metu mažieji pacientai dažniausiai siunčiami į Varšuvą (Lenkija).
Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė džiaugėsi, kad per du dešimtmečius kepenų transplantacijų progresą rodo operacijų skaičius. Iš pradžių buvo atliekama vos pora tokių operacijų per metus.
Kita, vertus, sunkiai sergančių kepenų ligomis žmonių skaičius tik didėja. Dauguma jų serga toli pažengusia kepenų ciroze, o išnaudojus visas konservatyvaus gydymo galimybes lieka vienintelė galimybė – organo transplantacija.
Šiuo metu Kaune gyvenančiam Nerijui Maskolaičiui širdies transplantacija atlikta jau du kartus, pirmą kartą – prieš 16 metų. Jam tuo metu buvo 21-eri.
Vyras pasakojo, kad sunki širdies liga ištiko dėl kažkokio viruso. Porą dieną laikėsi aukšta kūno temperatūra, vėliau kaunietis pradėjo jausti dusulį, silpti. Vis tik praėjus porai metų po pirmosios transplantacijos prireikė ir antrosios.
N.Maskolaitis tikino, kad šiuo metu jaučiasi puikiai, kartą per metus atvyksta pas Kauno klinikų medikus atlikti tyrimų.
„Vedžiau, su žmona susilaukėme dukters. Puikus gyvenimas“, – šypsojosi vyras.
Ar nesibaimino prieš operaciją?
„Niekur nedingsi – arba rizikuoji ir ryžtiesi transplantacijai, arba gyveni su vadinamąja dirbtine širdimi“, – svarstė N.Maskolaitis.
Pagal straipsnius žiniasklaidoje jis išsiaiškino vieno donoro tapatybę, kasmet nuvažiuoja ant jo kapo ir uždega žvakutę.
61 metų kauniečiui Artūrui Sipavičiui kepenų transplantacija atlikta praėjusių metų lapkričio 12 dieną. Jos prireikė dėl kepenų cirozės, kuri visai netikėtai buvo nustatyta prieš 13 metų, darant skrandžio operaciją.
„Pats labai nustebau, nes nesu girtaujantis, sportavau, stengiuosi sveikai maitintis“, – pasakojo vyras. Operacija truko 12 valandų, dar parą jis išbuvo komoje.
„Po dviejų parų iškart atsikėliau ir nuėjau į tualetą, savijauta – kaip diena ir naktis, lyg naujai gimęs“, – potyriais dalijosi A.Sipavičius, kuriam vėl nekyla sunkumų pėsčiomis įveikti net kelis kilometrus.
