Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Lyginant ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su trečiosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius pakito nedaug.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išliko Kauno apskrityje. Tris savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Sausio 23–29 d. didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti: Ukmergės r. – 1160,54 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Neringoje – 1136,05 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Visagine – 1044,16 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 36 pacientai, iš kurių daugiausia – vaikai (28 asmenys) iki 17 m. amžiaus.
Sausio 23–29 d. buvo užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Mirusysis priklausė 50–59 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo, gretutinių ligų neturėjo. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 13 mirties nuo gripo atvejų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, trečiąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 445 ėminiai, iš kurių daugiausia buvo aptiktas A tipo gripo virusas (24-iuose ėminiuose), B tipo gripo virusas rastas 3-uose ėminiuose, o respiracinis sincitinis virusas – 21-ame ėminyje.
